– Esate atsakingas už bankus ir pensijų fondų tvarumą. Kaip vertinate tai, kas vyksta? Kokios jūsų įžvalgos apie ateitį?
– Reikia atskirti du dalykus. Reforma, kuri įvyko, yra susijusi su pensijų ekonomika, arba pačia pensijų sistema. Tuo tarpu tai, ką daro Lietuvos bankas, – jis prižiūri pensijų fondus valdančių kaupimo bendrovių veiklą.
Iš priežiūrinės perspektyvos jokių pokyčių neįvyko. Be abejo, didysis pokytis yra pačios pensijų sistemos veikloje.
– Visos pensijų fondų lėšos yra investuojamos į likvidžius aktyvus. Pensijų fondams nėra problemos, kai ateis laikas, išmokėti lėšas gyventojams. Tai, tikriausiai, svarbu pranešti gyventojams?
– Niekam dėl to neturėtų kilti abejonių. Pensijų fondai yra atriboti nuo pensijų kaupimo bendrovių. Net jei kuri nors pensijų kaupimo bendrovė, nors ir privalanti veikti atsakingai bei rūpestingai, susidurtų su tam tikromis problemomis, tai niekaip nepaveiktų jos valdomų pensijų fondų turto ar jų vertės.
Pensijų kaupimo bendrovės investuoja gyventojų sukauptas lėšas į įvairius finansinius instrumentus. Yra gyvenimo ciklo fondai, kuriuose derinami grąžos ir likvidumo reikalavimai. Kuo asmuo tampa vyresnis, tuo likvidumas tampa svarbesnis.
– Vadinasi, žmonėms nereikėtų niekur skubėti?
– Pensijų fondai yra saugūs. Skubėjimas turėtų būti siejamas su apgalvotu sprendimu – ką aš darysiu su gaunamais pinigais. Jei neturiu aiškaus plano, mano galva, visada yra geriau tuos pinigus palikti investuotus ten, kur jie buvo investuoti iš pradžių, nes jie generuoja finansinę grąžą.
Be to, galimybių langas yra atvertas dvejiems metams. Vienas dalykas – strategija, kuriuo metų laiku, kuriame ketvirtyje ar net ketvirčio pradžioje priimamas sprendimas atsiimti lėšas. Visai kitas dalykas – ar žmogus apskritai svarsto, ar verta likti pensijų kaupimo fonde ir kas bus ateityje. Nes sprendimas, priimtas dabar ar po dvejų metų, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį, bus įgyvendinamas vienodai.
– Vienas iš demotyvatorių yra anuitetų išmokėjimo tvarka. Taip pat – įmokos į antros pakopos fondus, kurios viršytų tris procentus, kad atskaitymai ir mokestinė motyvacija žmogui būtų didesni. Tokių galimybių yra, tačiau ar verta laukti teigiamų pokyčių?
– Kalbant apie anuitetus, reikia suprasti, kad jie buvo organizuoti kaip neatsiejama pensijų sistemos dalis. Jei žmogus pasiekia senatvę, jis turi gauti tam tikrą reguliarią išmoką visą likusį gyvenimą. Dėl to dalyvavimas buvo tarsi privalomas – formaliai neprivalomas, tačiau vykdomas automatinis įtraukimas, kuris kartojamas tol, kol didžioji dalis gyventojų dalyvauja antrojoje pensijų pakopoje. Todėl anuitetų egzistavimas buvo visiškai logiškas sprendimas.
Po šios pensijų sistemos pertvarkos, mūsų vertinimu, apie 40 procentų kaupiančiųjų galės pasitraukti. Šiuo metu sakoma, kad yra apie 1,4 milijono kaupiančiųjų, tačiau realiai aktyviai kaupia tik kiek daugiau nei pusė jų. Be to, keičiasi ir pats įtraukimo mechanizmas – bus įtraukiama mažiau žmonių, todėl dalyvių skaičius antroje pakopoje ilgainiui mažės.
Šiuo metu sakoma, kad yra apie 1,4 milijono kaupiančiųjų, tačiau realiai aktyviai kaupia tik kiek daugiau nei pusė jų.
Anuitetų sistema, kuri buvo sukurta ir turėjo prasmę, taps mažiau aktyvi, nes liks tik tam tikra visuomenės dalis, turinti kitokias rizikos charakteristikas. Rizika bus mažiau efektyviai perskirstoma per anuiteto laikotarpį, o tai reiškia, kad pats anuitetas kaip produktas taps brangesnis.
– Ar apskaičiavote pinigų įliejimo į rinką poveikį ekonomikai?
– Taip, tikrai skaičiavome ir manome, kad šis poveikis nėra labai didelis. Prognozuodami ateitį darome tam tikras prielaidas. Kai kalbame, kad pirmaisiais metais, o ypač pirmąjį šių metų pusmetį, iš sistemos galėtų pasitraukti apie dvidešimt procentų kaupiančiųjų, darome prielaidą, kad tai daugiausia būtų mažiau pasiturintys, labiau socialiai pažeidžiami asmenys, atsiimantys santykinai nedideles sumas.
Labiausiai tikėtina, kad šios lėšos būtų skirtos vartojimui – įvairių prekių ar paslaugų įsigijimui. Žinoma, tai gali šiek tiek padidinti infliaciją, tačiau kur kas didesnį poveikį infliacijai turės valdžios sprendimai ir mokestiniai pakeitimai.
– Koks poveikis bus jaučiamas būsto rinkoje?
– Būsto paklausa gali šiek tiek išaugti, tačiau norėčiau išsklaidyti kai kuriuos mitus. Visų pirma, kalbame apie sumažintą pradinį įnašą – nuo penkiolikos iki dešimt procentų – tiems, kurie įsigyja pirmąjį būstą. Tai reiškia, kad jie pastaruosius penkerius metus neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Tokia praktika taikoma ir daugelyje kitų valstybių.
Visiems kitiems išlieka tas pats penkiolikos procentų pradinis įnašas, o tiems, kurie perka būstą investicijai, taisyklės netgi griežtėja.
Atsiimamos lėšos gali šiek tiek pakoreguoti paklausą būsto rinkoje, tačiau dažniau jos bus naudojamos paskolų grąžinimui, turimo nekilnojamojo turto remontui ar jo pagerinimui. Bet kuriuo atveju, visa tai vyksta gana siauruose rėmuose.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai