„Esame europiečiai, turime bendrą rinką ir bendrą valiutą. Turėtume labiau vienytis ir stiprinant krašto apsaugą, kadangi tai yra mūsų strateginis prioritetas, ir visiškai natūralu gynybą finansuoti bendrai tam numatant tam tikrą skolos lygį“, – leidiniui „Politico“ sakė G. Šimkus.

Jis bendrą ES skolinimąsi vadino „teisinga kryptimi“.

G. Šimkus taip pat teigė, kad NATO šalių birželio sutartas įsipareigojimas ilgainiui krašto apsaugai skirti 5 proc.  bendrojo vidaus produkto (BVP) siunčia aiškų signalą tiek sąjungininkams, tiek priešininkams, jog Europa „rimtai įsipareigojusi didinti išlaidas gynybai“.

Esame europiečiai, turime bendrą rinką ir bendrą valiutą.

LB vadovas sutiko, kad daugelis Europos valstybių jau turi aukštą skolos lygį bei joms sunku suderinti gynybos  finansavimą su poreikiu mažinti biudžeto deficitą, tačiau G. Šimkus pabrėžė, jog šių išlaidų didinimas atvertų naujų ekonominių galimybių – pavyzdžiui, galėtų skatinti inovacijas, kaip tai daro daug karinėms reikmėms išleidžiančios šalys Izraelis ar JAV.

G. Šimkus teigė, jog Europos gynybos pramonė yra fragmentuota, nevieninga: „Daug vyriausybių vis dar perka iš savo vietinių įmonių.“

Europos Komisija pavasarį pristatė 150 mlrd. eurų ES paskolų programą, kuri skirta padėti persiginkluoti dėl Rusijos grėsmės ir susirūpinimo dėl JAV kaip sąjungininkės patikimumo.

ES centrinio biudžeto lėšomis remiamą skolinimosi instrumentą SAFE Briuselis pasiūlė blokui siekiant skubiai stiprinti Europos gynybą. Numatoma, kad 35 proc. ginklų vertės gali sudaryti produktai, kuriuos tiekia ne bloko ir Ukrainos gamintojai.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, kad Lietuva su kaimyninėmis šalimis ruošia paraiškas šios priemonės paskoloms gauti.