Tai siūlantys Ekonomikos komiteto nariai – demokratai Zigmantas Balčytis ir Jekaterina Rojaka bei socialdemokratai Robertas Kaunas ir Rimantas Sinkevičius – sako, kad skatinimas gali iš esmės daryti neigiamą įtaką projekto tikslui – kad jo kaštai vartotojams būtų kuo mažesni.

Seimui pateiktos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos numato, kad šio parko gamyba būtų skatinama, kol elektros pardavimai padengs investicijas ir kitas sąnaudas, bet ne ilgiau kaip 15 metų.  

Pataisos autoriai tvirtina, kad investuotojai, įvertinę trumpesnį skatinimo laikotarpį, konkursui teiktų didesnius  kainos pasiūlymus, o tai reikštų didesnę sandorio kainą bei viso projekto kaštų didėjimą vartotojams. 

R. Sinkevičius BNS teigė, kad tokia pat sąlyga buvo numatyta pirmajame antrojo parko konkurse, kuris neįvyko.

„Laikas buvo numatytas pirmame konkurse 15 metų. Siūlome jo nekeisti. Tam kad nebūtų užkelta vartotojui kaina. Statai elektrinę, investuoji pinigus, o tau sako, kad grąžinsime įdėtas investicijas per trumpesnį laiką, gali būti, kad investuotojas pakels kainą“, – BNS aiškino parlamentaras.

Seimo nariai nurodo, kad paramos „Contract for Difference“ (CfD – BNS) schema taikoma Danijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kur nustatytas fiksuotas paramos terminas, jo nesiejant su kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, projekto atsiperkamumu. 

Seime pristatydamas pataisas dėl konkurso sąlygų ministras Žygimantas Vaičiūnas tvirtino, kad dabartinė situacija rinkoje leidžia teigti, kad skatinimo tarifas būtų didesnis negu 2022 metais, kai jis siekė 77– 80 eurų, – tokios kainos buvo Lenkijoje, kur vyko panašus projektas.

Pasak jo, taip pat siekiama, kad konkurso laimėtojui mokama parama būtų iš dalies padengiama jo sumokėtu pelno mokesčiu – apie 30 mln. eurų per metus.