Šiuos skirtingus tarifus siūloma taikyti organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus.

Už tai numatančius Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario  Tomo Tomilino pateiktus Lošimų ir loterijų mokesčio įstatymo pakeitimus antradienį po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė. Projektą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, Priklausomybių prevencijos komisija, o plenarinėje salėje jis vėl atsiras rudenį.

Jei Seimas pritartų, loterijų ir lošimų mokesčio bazei, neviršijančiai 1 mln. eurų, būtų taikomas 22 proc. mokesčio tarifas, o viršijančiai 1 mln. eurų, tačiau neviršijančiai 3 mln. eurų – 27 proc.

32 procento mokesčio tarifas būtų taikomas 3–5 mln. eurų sumai.

Mokesčio bazei, viršijančiai 5 mln. eurų, būtų taikomas didžiausias – 37 proc. mokesčio tarifas.

Anot T. Tomilino, pasiūlytas reguliavimas leistų reikšmingai papildyti valstybės biudžetą, prisidėtų prie gynybos finansavimo.

„Manau, kad turėsime papildomų pajamų. Gal po svarstymo komitete atsiras patobulintas variantas, bet man atrodo, kad reikia eiti tuo keliu, tuo labiau, kad matome kitų šalių praktiką“, – pateikdamas projektą iš Seimo tribūnos sakė T. Tomilinas.

Jo duomenimis, progresinis lošimų apmokestinimas šiuo metu galioja Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje.

Šiuo metu Lietuvoje organizuojant loterijas taikomas 18 proc. mokesčio tarifas, o apmokestinant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus taikomas visiems vienodas 22 proc. tarifas, nepriklausomai nuo iš lošimų gaunamų pajamų dydžio.

Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2024 m. siekė beveik  242 mln. eurų, o nuotolinių lošimų rinka augo 14,9 proc.