„Nesinorėtų net komentuoti kalbant apie variantą. Geriausias variantas būtų – tas mokestis, kuris šiandien galioja, su jo korekcijomis. Bet iš to, ką buvo galima, matyt, išspausti – iš blogiausio geriausias“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė S. Skvernelis.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar balsavimo stadiją pasiekęs NT mokesčio modelis yra kompromisinis.

Ketvirtadienį Seimas balsuos dėl NT mokesčio, pagal kurį pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės (asmeniui), o antras ir kiti – nuo 50 tūkst. eurų.

S. Skvernelis pabrėžė dar nesantis tikras, kad toks NT mokestis bus priimtas.

„Matysime, kaip bus, koks bus galutinis rezultatas. Šiandien tikrai dar negaliu patvirtinti pagal tuos projektus, kad jis (NT mokestis – BNS) bus toks, koks yra“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, kurios nebūtų žemesnės kaip 10 tūkst. eurų, o virš jų siūlė taikyti 0,1–1 proc. tarifus.

Tačiau valdančiųjų koalicijos taryba projektą svarstant Seime sutarė, kad žmogaus būstas, kuriame jis gyvena ir kuris jam yra vienintelis, iš viso neturėtų būti apmokestinamas.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.

NT mokesčio pakeitimai yra platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalis.

Sieks, kad po dabartinės mokesčių reformos daugiau jokių keitimų nebūtų

Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis teigia sieksiąs, kad, patvirtinus dabartinę mokesčių reformą, iki kadencijos pabaigos daugiau jokių mokesčių keitimų nebūtų daroma.

„Pozicija yra išsakyta, kad nepalaikysime jokių kitų mokestinių pokyčių, kurie nebus susiję su europinių direktyvų įgyvendinimų, ar kitais svarbiais dalykais“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Anksčiau demokratai tvirtino siūlysiantys koalicijos partneriams socialdemokratams ir „aušriečiams“ pasirašyti tokį įsipareigojimą, tačiau dabar S. Skvernelis teigė, kad šis sutarimas nebūtinai turėtų būti patvirtintas raštu.

„Kalbėjome, kad tai galėtų būti sutarimas, nebūtinai ir raštiškas, svarbu, kad jo laikytųsi, nes matome, kad ir raštiškų nesilaikoma“, – tvirtino jis.

„Reikia tą stengtis daryti, galbūt be pasirašymų, bet reikia tikrai padaryti ar komunikatą, ar sutarti, kaip tai įmanoma, aš manau, kad įmanoma, kad likusius trejus kadencijos metus nebūtų prie šitų klausimų grįžtama“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.