Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai įsitikinę, kad didieji komerciniai bankai ir valdžios institucijos turi prisiimti atsakomybę už šalyje kilusią krizę. Verslininkai prašys Seimo atlikti tyrimą dėl krizės priežasčių.

Ieško valdžios užtarimo

Vakar Vilniuje susirinkę SVV atstovai kalbėjo apie būtinybę riboti didžiųjų komercinių bankų apetitus, o neetišką elgesį keisti įstatymais. Didžiausia bėda Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) valdybos narys Saulius Žilinskas įvardijo didžiųjų bankų nenorą kalbėtis su verslininkais, piktybinį neatsakinėjimą į paklausimus, nepagrįstus mokesčius ir įmokas.

"Šiandien salėje sėdi žmogus, iš kurio už kredito sutarties sudarymą bankas paprašė 120 tūkst. litų, o pasiderėjus kaina nukrito iki 72 tūkst. litų", – bankų renkamą sutarčių sudarymo mokestį kritikavo S.Žilinskas.

Jis piktinosi, kad jau beveik dvejus metus trunkant bankų finansavimo krizei nei Vyriausybė, nei Seimas nesiėmė priemonių verslo finansavimo sąlygoms gerinti. Šiuo metu Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kad bankai į klientų klausimus privalo atsakyti per 30 dienų, be to, už tai neturi būti imamas mokestis.

Antradienį vykusioje konferencijoje verslininkai priėmė nutarimą, kuriuo siūloma nustatyti sąžiningą bankų sutarčių sudarymo, keitimo ar nutraukimo administravimo mokesčio dydį, apriboti ir reguliuoti privatų laidavimą už juridinius asmenis, įtvirtinti kreditoriaus pareigą raštu per nustatytą terminą pateikti motyvuotus atsakymus į kliento pretenzijas ir paklausimus.

"Družbos" efektas

Ekonomistas Stasys Jakeliūnas švedų bankų vykdytą politiką Lietuvoje palygino su naftotiekiu "Družba". Anot jo, paskolų pavidalu į Lietuvą plūdę pinigai buvo staigiai sustabdyti ir tapo šalies ūkio krizės priežastimi, o šių procesų tinkamai nekontroliavo nei Lietuvos bankas, nei kokia kita valdžios institucija.

Bendras bankų verslui ir gyventojams suteiktų paskolų portfelis, jo teigimu, traukiasi jau 22 mėnesius. Jei pažiūrėtume vien į bankų "Swedbank", SEB, "DnB Nord" ir "Danske" verslui ir gyventojams suteiktų paskolų portfelį, tai jis per minėtą laikotarpį sumažėjo net 20 proc., o Estijoje – tik 7,5 proc.

"Paskolų portfelio prieaugio skirtumas 2007 m. ir 2009 m. – 22 mlrd. litų, o tai yra 24 proc. mūsų praėjusių metų BVP. Tokio pinigų srauto sumažėjimo neįmanoma kompensuoti", – kalbėjo S.Jakeliūnas.

Jo teigimu, pasaulyje pripažįstama, kad dėl finansų krizės atsakomybę turėtų prisiimti būtent bankai ir valdžios institucijos. LSVVT kreipsis į Seimą ir prašys atlikti nepriklausomą tyrimą bei išaiškinti krizės Lietuvoje priežastis.

Vėl skolina?

"Manau, ir dabar bankai Lietuvoje pernelyg palankiai skolina. Gal net lenktynės vėl vyksta. Geroms įmonėms palūkanos Lietuvoje mažesnės nei Lenkijoje ar Vokietijoje", – tikino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Jis teigė, kad diskusijos su verslu ir gyventojais dėl išduotų paskolų vyksta, paskolos ir jų sąlygos peržiūrimos. S.Kropas atkreipė dėmesį, kad naujai siūlomi įstatymų pakeitimai gina žmones, kurie tiesiog nenori grąžinti paskolų ir mokėti mokesčių, ir taip bus tik bloginamos bendros paskolų išdavimo sąlygos bei galimybės pasiskolinti sąžiningam verslui ir gyventojams.

Verslininkų įsitikinimu, finansavimo sąlygos ir didžiųjų bankų elgesys klientų atžvilgiu per pastaruosius dvejus metus nė kiek nepasikeitė ir nepagerėjo. "Verslas iš šios situacijos kapanojosi savarankiškai, o bankai jam 22 mėnesius nepadėjo, tie, kurie išgyveno, šiandien gali apsieiti be bankų finansavimo. Tačiau bankai ateina ir siūlo gerinti sąlygas. Tai konkurencija, bet ne pasikeitęs požiūris", – bankų geranoriškumu netiki S.Žilinskas.