SMULKIEJI VERSLININKAI NEVILTY – NĖRA IŠ KO GYVENTI: EKSPERTAI PAAIŠKINO, KODĖL DAR NELEIDŽIA DIRBTI

Trečiadienį Vyriausybei nusprendus dar nešvelninti karantino ir neleisti atsidaryti kirpykloms bei parduotuvėms, smulkieji verslininkai griebėsi už galvų – nėra iš ko gyventi, o mokesčius ir nuomą mokėti reikia. Tačiau ekspertai paaiškino tokį valdžios sprendimą – pasak jų, paskubėjus atlaisvinti karantino ribojimus, kyla didelė grėsmė grįžti prie blogiausio scenarijaus. Apie tai kalbama LNK laidoje „Info komentarų su Arnu Mazėčiu“.

Viena iš verslininkių, kurią skaudžiai palietė nuolat pratęsiami karantino ribojimai – ukmergiškė Laura Zabarauskienė-Arnašienė.

„Sunku net ir ką pasakyti. Tai yra visiškas nežiūrėjimas į žmones, smulkiuosius ar kitus verslininkus, į jų padėtį, kuri yra labai sunki šiuo metu. Gyventi iš 257 eurų“, – kalbėjo verslininkė.

Moteriai priklauso dvi parduotuvės, tačiau jos yra uždarytos nuo gruodžio 15 dienos. „Pajamos yra 257 eurai ir iš vaikų pinigų ką gauname, taip ir gyvename visa šeima. Lendame į skolas jau, nes aš nebeturiu už nuomą ką susimokėti šį mėnesį. Kažkaip prašysime atidėti, neįsivaizduoju net kaip toliau gyventi“, – baiminosi ukmergiškė.

Besitęsiantis karantinas palietė ne tik pačią L. Zabarauskienė-Arnašienė, bet ir jos darbuotojas. „Viena darbuotoja ką tik yra atleista. Pati išėjo mergaitė, nes nebuvo gautos prastovos už ją. Negavome. Laukėme kelias savaites ir sužinojome, kad už prastovas jai nebus mokami pinigai. Kita mergaitė dirba internetu, bet labai sunkiai sekasi“, – apie kylančius rūpesčius kalbėjo moteris.

Verslininkės teigimu, už nuomojamas patalpas nuolaidos kol kas nėra taikomos. „Vasario 15 dieną žadame skambintis ir tik tada sakys apie nuolaidas. Kol kas gruodžio ir sausio mėnesį reikia susimokėti pilną sumą“, – teigė pašnekovė.

Klaba apie blogiausią scenarijų

Prezidento sudarytos Ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtino, kad kol kas šalies savivaldybėse situacija yra svyruojanti – vienur susirgimų sparčiai mažėja, tačiau yra savivaldybių, kurios dar visai neseniai buvo D scenarijuje. „Ekspertų taryba patikslina tų veiklų epidemiologinius kriterijus, kada jas bus galima atidaryti. Ekspertų tarybos nuomone, dabartinis atidarymas, kai mes dar turime C scenarijų, ką tik mes išėjome D į C scenarijų, yra savivaldybių, kurios dar yra D scenarijuje, yra dar per skubus. Kai tie rodikliai sumažės, tada bus galima svarstyti tų veiklų atidarymą. Kol kas šiuo metu yra kelios savivaldybės, kurios netgi yra B scenarijuje, tai Vyriausybė paskelbė, kad bus svarstoma būtent tose savivaldybėse, kaip tas savivaldybes atidaryti“, – teigė Ekspertų tarybos narys.

„Bet bendrai Lietuvoje, pagal tuos atidarymus, kurie buvo siūlomi, vertindami epidemiologinę situaciją, dar neleidžiame, nes turime visas tas rizikas – britiškas variantas, nepakankamas testavimas, neturime dar sekvenavimo. Gaunasi tokia situacija, kad jeigu per anksti atidarysime, visa Lietuva grįšime į D scenarijų. Verslas bus atsidaręs vieną-dvi savaites ir paskui grįšime į D scenarijų, nes vėl pablogės visur epidemiologinė situacija. Mano nuomone, niekam iš to naudos nebūtų“, – sprendimą, kodėl neleista atidaryti kirpyklų ir parduotuvių, komentavo mokslininkas.

Premjerės patarėja: girdžiu, ką kalba smulkusis verslas

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad karantino švelninimo scenarijai artimiausiu metu bus peržvelgiami dar ne kartą. „Iš tiesų girdžiu, ką kalba smulkusis verslas, bet noriu iškart paoponuoti, kad ir suformuluotas klausimas: ar jau viskas, Vyriausybė nesvarstys artimiausiomis savaitėmis šitų atlaisvinimų scenarijų, tai ne, netiesa. Tikrai svarstys. Tik šitie scenarijai dabar pagilintai buvo peržiūrėti ir Ekspertų tarybos. Kaip ponas Vaidotas ir sakė – nepradėti atlaisvinimo nuo viršutinės C scenarijaus ribos, o truputėlį pereiti į bent jau į vidurinę ribą“, – teigė premjerės patarėja.

„Šitų mažų parduotuvėlių klausimas visą šią savaitę taip pat bus gvildenamas netgi su savivaldybių atstovais. Tose savivaldybėse, kuriose situacija yra gera, ko gero, bus galima jas atidaryti. Tas klausimas, ar mažoje parduotuvėlėje yra rizika užsikrėsti, tai žinoma – vėlgi, turėtų būti ir kontrolė priemonės, ir mechanizmai, kuriuos smulkusis verslas įsipareigoja užtikrinti. Sakykime ir stipresnės apsaugos priemonės – respiratoriai, dezinfekcija, galimas kontaktų atsekimas. Bet kalba eina, kaip ekspertai aiškina, apie atėjimą iki mažos parduotuvėlės. Jeigu į prekybos centrą žmogus ateina ir vienoje vietoje nusiperka dešimt prekių, tai vadinasi jam reikėtų pereiti dešimt mažų parduotuvėlių. Ir suprantate, kad kontakto išsiskleidimas iš vieno prekybos centro į dešimt padidina tikrai tą riziką“, – kalbėjo I. Šimonytės patarėja.