Vladimirui Antonovui tapus pagrindiniu "Snoro" akcininku, bankas paskendo kontroversijų jūroje. Liaupsės už neregėtą plėtrą ir įtarimai pinigų plovimu tapo kasdienybe. "Kauno dienos" tyrimas atskleidė, kad "Snoro" kracho nuojauta visą dešimtmetį buvo jaučiama Lietuvos banke (LB), tačiau šis ryžtingų veiksmų imtis nesiryžo.

Lietuvos bankas tylėjo

Skaidria reputacija pasigirti negalintis V.Antonovas 2003 m. pagrindiniu "Snoro" akcininku tapo be LB valdybos ar politikų pasipriešinimo. Nuo tada bankas ėmė pūstis neregėtais tempais. Augo ne tik deklaruojamas turtas, bet ir indėlininkų pasitikėjimas. Jie į "Snorą" nešė vis daugiau pinigų, o LB slėpė, kad tai daryti labai rizikinga. Bankų veiklą prižiūrėti turinti institucija teisinosi, kad paviešinta žinia apie blogą "Snoro" padėtį galėjo sužlugdyti šį banką.

Ar LB būtų tylėjęs ir tuo atveju, jei "Snoras" nebūtų turėjęs pažinčių ir užtarėjų aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose?

Šiems ir kitiems su "Snoro" veiklą praėjusiame dešimtmetyje susijusiems klausimams atsakyti "Kauno diena" skyrė trijų straipsnių ciklą. Šioje tyrimo dalyje aiškėja, kad nuolat įvairius pažeidimus daręs "Snoras" nusispjaudavo į daugelį Lietuvos banko reikalavimų, o LB valdybos nariai niekaip nesiryždavo imtis griežtų sankcijų.

Atsidavė pinigų plovimu

Vos tik V.Antonovas įkėlė koją į "Snorą", iš LB gavo pastabą dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo. Savininkas perspėtas ir dėl pernelyg didelės rizikos skolinant pinigus.

Nepaisant to, nuo 2004 m. "Snoro" turtas ėmė augti milžiniškais tempais. Pranešimai apie augimą ir plėtrą plūdo kasmet. "Snoro" pavadinimas ne kartą minėtas tarp sparčiausiai augančių Vidurio Europos bankų. Tačiau inspektuojant banką vis būdavo aptinkama rizikingos veiklos požymių ir trūkumų.

"Snore" viešpatavusiam V.Antonovui LB moralus skaitė kasmet. Per patikrinimus "Snore" ne kartą aptikti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir Bankų įstatymų pažeidimai.
Tose zonose, kuriose veikė su V.Antonovu ir jo tėvu Aleksandru Antonovu susiję bankai, kalbos apie juose galimai plaunamus pinigus nieko nebestebino. Tačiau 2005 m. kriminaliniame kontekste minimas "Snoro" pavadinimas aidėjo net kitoje žemės pusėje. Australijoje dingę pensijų mokėjimo čekiai aptikti lietuviško banko sąskaitoje.

Priėmė nenaudingus sprendimus

"Snoras" augino kapitalą, bet visą laiką neatrodė patikimas, nes pinigų šaltiniai buvo įtartini", – prisiminė ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Pavojaus signalus banko veikloje įžvelgė ne tik bankų veiklos sektorių išmanantys ekonomistai. Neramių pranešimų pasigirsdavo ir iš "Snoro" stovyklos.

"Man ir tarybai atrodė, kad kai kurie "Snoro" veiksmai prasilenkė su jo paties interesais. Pavyzdžiui, pinigai su mažomis palūkanomis būdavo perskolinami kitam bankui. Neaišku, kur vėliau tie pinigai nukeliaudavo", – prisiminė 2003 m. "Snoro" tarybos pirmininko poste Jefimą Boroduliną pakeitęs žinomas verslininkas Stasys Brundza. Jis taryboje išsilaikė tik metus.

"Jie ("Snoro" akcininkai – red. past.) norėjo, kad banko taryba būtų popierinė, o ten buvo rimti žmonės. Per daug kišomės. Po to banko taryba tapo visiškai rusiška", – pasakojo S.Brundza.

2005 m. V.Antonovas ir "Snoro" valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas LB gavo pylos už tai, kad "Snoru" naudojasi lyg asmenine kišene. Užuot uždangstę per kelerius metus atsiradusias skyles, "Snoro" akcininkai išsimokėjo dosnius dividendus.

Apsistatė įtakingais veikėjais

"Snoro" veiklą stebėjęs LB ne kartą įspėjo mažinti paskolų sumas, išduodamas vadinamosiose ofšorinėse zonose registruotiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Porą kartų "Snorui" skirtos piniginės baudos. Tai yra gana griežtos sankcijos, tačiau "Snoras" visas LB iškeltas sąlygas ir pažadus įvykdydavo tik iš dalies. Jis nevengė daryti naujų pažeidimų ir nuolat kartodavo senuosius.

A.Maldeikienė mano, kad taip elgdamasis "Snoras" jau seniai būtų priėjęs liepto galą, jei nebūtų turėjęs ryšių, pažinčių su įtakingais žmonėmis. Pavyzdžiui, jis sutarė su buvusiu šalies prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku. Ne tik sutarė, bet ir buvo dviejų A.M.Brazausko anūkų viršininkas. Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadovu darbavosi Dominykas Mertinas, o banko rinkodaros sektoriuje sukosi Gustė Usonytė. Antrinei "Snoro" įmonei "Nekilnojamojo turto panorama" iki šiol vadovauja kitos anūkės Andrės Usonytės vyras Rolandas Amšiejus.

Iki pat "Snoro" griūties banko valdyboje darbavosi buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas. Prieš tapdamas Lietuvos policijos vadu banko Vindikacijos tarnybos vadovu spėjo pasidarbuoti Vizgardas Telyčėnas, o R.Baranausko patarėjo pareigas ėjo buvęs Lietuvos finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos narys Eduardas Vilkelis.

Prižiūrėtojas – nekalbus

A.Maldeikienė neatmetė versijos, kad V.Antonovo imperija galėjo būti paramstyta ne tik pažintimis, bet ir kyšiais.

"Mano nuomone, ir ponas Šarkinas (buvęs LB valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas – red. past.), ir ponas Ramonas (LB Kredito įstaigų priežiūros departamento vadovas Kazimieras Ramonas – red. past.) puikiai žinojo, kas vyksta. Apie tai ne kartą buvo viešai rašyta spaudoje, bet jie visada tai ignoruodavo. Lietuvos bankas niekada neaiškino žurnalistams, kas darosi", – kalbėjo A.Maldeikienė.

K.Ramono sesuo ir dukra dirbo "Snore", jis su žmona dalyvavo R.Baranausko sūnaus vestuvėse. Tikrosios "Snoro" padėties nuslėpimu kaltinamas K.Ramonas atsidūrė teisiamųjų suoloe. R.Šarkinas kol kas oficialių kaltinimų išvengė. Jis su "Kauno diena" kalbėti apie "Snorą" nepanoro.

"Iš kur man žinoti apie tuos senus įvykius? Neturiu ko pasakyti", – vos tik išgirdęs pokalbio temą tarė ir nė neatsisveikinęs telefono ragelį numetė buvęs LB valdybos pirmininkas.

Optimizmu užkrėtė premjerą

Nuo 1996 m. LB vadovavęs R.Šarkinas didžiavosi, kad per visas ekonomines kataklizmas kojų nepakratė nė vienas jo prižiūrimas bankas. Jis vis vylėsi, kad šios statistikos "Snoras" nepagadins ir kaip nors išsikapstys, tačiau optimizmu tryško ne visi LB valdybos nariai. 2009 m. du iš jų net prisibeldė pas tuometį šalies premjerą Andrių Kubilių, kurį informavo, kad padėtis "Snore" yra katastrofiška.

Valdybos narių pateikta informacija A.Kubilių pastūmėjo susitikti papietauti su R.Šarkinu. Kas buvo kalbama per pietus, iki šiol lieka nežinoma, tačiau, regis, bankininkas politiką užkrėtė perdėtu optimizmu. Tiesa, po susitikimo su R.Šarkinu A.Kubilius pareiškė spartinsiantis specialaus bankų gelbėjimo fondo įkurtuves.

Planuota, kad visų Lietuvoje veikiančių bankų pervestos lėšos turėtų sudaryti 3 mlrd. litų dydžio fondą, kuris būtų naudojamas kaip gelbėjimo ratas, jei kuriam nors bankui pasidarytų riesta.
Toks fondas taip ir neatsirado, o "Snoras" dar su didesniu pagreičiu ėmė ristis į bedugnę. Aiškėja, kad per paskutinius dvejus gyvavimo metus iš "Snoro" išplaukė daugiausia lėšų, o banko siūlytos nerealios palūkanos už indėlius išaugino nepakeliamą skolų kuprą, kurią dabar turi tempti ir Lietuvos biudžetas.

Vėliau, kai V.Antonovas ir R.Baranauskas buvo sulaikyti Londone, pats A.Kubilius pareiškė turintis duomenų, kad "Snoro" savininkai banko indėlininkų pinigais finansavo kitus verslus, kuriuos valdė jų patikėtiniai.

V.Antonovas milijonus taškė likus suskaičiuotoms dienoms iki "Snoro" uždarymo. 2011 m. pranešta, kad jis su dviem partneriais perka Anglijos futbolo klubą "Portsmouth".
Tai buvo bene paskutinis, bet tik vienas iš daugybės rizikingų ir nepelningų pirkinių, kuriuos V.Antonovas pirko ne tik savo, bet ir "Snoro" vardu. Apie juos – paskutiniame žurnalistinio tyrimo straipsnyje.