STUDIJOS GEIDŽIAMOS, SPECIALISTAI – NE VISADA
Abiturientai veržiasi studijuoti mediciną ir teisę. Rinkos analizė rodo, kad sveikatos, inžinerijos, IT specialistų paklausa didelė, tačiau teisininkų galimybės įsidarbinti mažesnės nei vidutinės.
Pirmadienio vidudienį baigėsi terminas pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Kurias profesijas įgijus yra daugiau šansų rasti darbą, o kurias – likti potencialiu bedarbiu, „Kauno diena“ aiškinasi su Užimtumo tarnybos (UŽT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblyte. Jos teigimu, pastaraisiais metais aukštąjį išsilavinimą turi kas septintas aštuntas UŽT registruotas bedarbis.
Įsidarbinti sunku
9,4 proc. – tiek darbingo amžiaus gyventojų Kauno mieste registruoti bedarbiais.
– Šiemet įpusėjus teikti paraiškas studijoms, šalia įprastai populiarių medicinos, psichologijos, teisės studijų programų Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti pastebėjo naują tendenciją – padidėjusį susidomėjimą meno srities programomis. Į populiariausių programų dešimtuką buvo patekę Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos atlikimo ir Kino meno studijų programos. Ar šiandien daug darbo vietų galėtumėte pasiūlyti šios srities specialistams?
– Meno srities specialistams laisvų darbo vietų yra nedaug. Pirmąjį pusmetį UŽT registruotos 77 laisvos darbo vietos, priskiriamos kūrybinių darbuotojų ir atlikėjų grupei. Ieškota restauratorių, aktorių, scenos režisieriaus, garso režisieriaus, koncertų organizatorių, choreografų ir kt. 65 darbo pasiūlymai buvo skirti produktų ir drabužių dizaineriams – ieškota baldų, drabužių, pakuočių ir kt. dizainerių.
Vis dėlto nemažai kūrybinių darbuotojų renkasi ne nuolatinį darbą pagal darbo sutartis, o kitokią užimtumo formą, pavyzdžiui, vykdo individualią veiklą pagal pažymą, įsitraukia į atskiras projektines veiklas. Tad kūrybinio darbuotojo karjeros sėkmei didelę įtaką daro ne tik įsidarbinimo nuolatiniam darbui galimybės, bet ir gebėjimai sukurti patrauklų, išskirtinį produktą, jį pristatyti ir parduoti vartotojui, t.y. socialiniai įgūdžiai, asmeninio įvaizdžio kūrimas ir verslumas.
– Kokios pastarųjų kelerių metų tendencijos: kurių profesijų poreikis mažėja, kurių daugėja? Pavyzdžiui, prieš kelerius metus kai kurie darbo rinkos ekspertai net siūlė visai uždaryti teisės programas.
– Pastaraisiais metais išlieka didelė sveikatos, inžinerijos ir IT specialistų, kvalifikuotų statybos ir gamybos darbininkų, operatorių paklausa. Deja, teisininkai turi tik mažesnių nei vidutinės įsidarbinimo galimybių. Tai rodo ir UŽT kasmet rengiamas Įsidarbinimo galimybių barometras, kuriame atsispindi didžiausias ar mažiausias profesijų poreikis darbo rinkoje.
– Kokios krypties studijas pasirinkę jaunuoliai, pagal dabartines prognozes, po kelerių metų neturėtų tapti UŽT klientais?
– Ne vienus metus UŽT rengiami įsidarbinimo galimybių barometrai rodo dideles įsidarbinimo galimybes šioms aukštos kvalifikacijos profesijų grupėms: bendrosios praktikos gydytojams, gydytojams specialistams, slaugos specialistams, elektros inžinieriams ir elektros inžinerijos technikams, mechanikos inžinieriams, statybos vadovams.
Kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje (vidutinės kvalifikacijos – neretai profesinio išsilavinimo reikalaujantys darbai) didelę paklausą turi autobusų ir troleibusų vairuotojai, betonuotojai, plytų mūrininkai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, statybininkai, elektrikai, įrankininkai, medienos ir metalo apdirbimo staklių operatoriai, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatoriai, virėjai, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai.
Trūksta vairuotojų
– Kurių specialybių darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir neturinčių, šiandien labiausiai trūksta, o kurių – perteklius?
– Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje labiausiai trūko autobusų ir troleibusų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, kitur nepriskirtų statybininkų montuotojų (kelininkų, pastolininkų ir pan.), mėsininkų ir žuvų darinėtojų, betonuotojų ir betono apdailininkų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, statybininkų, pastatų ir kitokių elektrikų, grindų ir plytelių klojėjų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, virėjų.
Kalbant apie aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, daugiau laisvų darbo vietų nei tokių darbo ieškančiųjų pastarąjį pusmetį įregistruota gydytojams, slaugos specialistams, cheminio apdorojimo įrenginių operatoriams, elektros inžinieriams, elektros inžinerijos technikams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, statybos vadovams, statybos inžinieriams, gamybos darbų meistrams ir brigadininkams, psichologams, mechanikos inžinerijos technikams, vaistininkams.
– Kokios pastarųjų kelerių metų tendencijos: daugėja bedarbių ar, atvirkščiai, laisvų darbo vietų asmenims, turintiems universitetinį, koleginį išsilavinimą ar neturintiems?
– Pastarųjų metų duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turi kas septintas aštuntas UŽT registruotas klientas. Panašus skaičius ir koleginį ar aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių asmenų. Kvalifikacijos neturintys (nei aukštojo, nei profesinio išsilavinimo neįgiję) asmenys sudaro trečdalį.
Vis dėlto reikia pažymėti, kad svarbus ne tik formaliai įgytas išsilavinimas, bet ir turimos kompetencijos – jų poreikis ir vertė darbo rinkoje. Karjeros sėkmei būtinas turimų žinių ir įgūdžių atnaujinimas, naujų rinkoje paklausių kompetencijų ugdymas ar persikvalifikavimas, jei turimos profesinės žinios, įgūdžiai ar patirtis nebeaktualūs rinkoje.
– Nemažai įstaigų specialistų, ypač į aukštesnes pareigas, ieško ne per UŽT. Kaip tokių darbuotojų poreikį atspindi jūsų tarnybos statistika?
– UŽT kas mėnesį skelbia informaciją apie darbdavių registruojamas laisvas darbo vietas savo interneto platformoje. Tai didžiausia laisvų darbo vietų ir darbo skelbimų informacinė sistema Lietuvoje. Vien šį pusmetį darbo pasiūlymus paskelbė beveik 17 tūkst. šalies darbdavių.
Svarbus ne tik formaliai įgytas išsilavinimas, bet ir turimos kompetencijos – jų poreikis ir vertė darbo rinkoje.
UŽT informacinė sistema yra tik vienas iš kanalų pranešti apie laisvą darbo vietą. Esant darbuotojų trūkumui, įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškai naudojasi įvairiais būdais ir kanalais (per pažįstamus, Linkedln, atrankos paslaugas teikiančias įmones ir pan.). Tokį būdą dažniau renkasi žinomos, stiprią reputaciją turinčios įmonės ir tais atvejais, kai ieškomos profesijos darbuotojai pasiekiami per profesinius tinklus – asociacijas, klubus ar neformalias grupes socialiniuose tinkluose.
Norisi atkreipti dėmesį, kad sudarydama įsidarbinimo galimybių barometrus, UŽT vadovaujasi ne tik statistiniais duomenimis apie darbdavių užregistruotas laisvas darbo vietas ir bedarbių srautų analize, bet ir kasmet atliekamos darbdavių apklausos duomenimis, tiesiogiai bendraudami su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais.
Ukrainiečiai įsidarbina
– Kokia situacija lyginant atskirus miestus ar regionus? Kur itin didelis nedarbas, o kur situacija gera ar žymiai pagerėjusi?
– Liepos 1 d. didžiausias nedarbas registruotas Lazdijų (14 proc.), Akmenės (13,6 proc.), Ignalinos (13,3 proc.), Zarasų rajonų ir Kalvarijos (po 13 proc.) savivaldybėse, o mažiausias – Neringoje (2,7 proc.), Kretingos ir Klaipėdos rajonuose (po 4,6 proc.), Skuodo rajone (5,3 proc.) ir Birštone (5,7 proc.).
Kauno mieste registruotas nedarbas siekia 9,4 proc. – tiek darbingo amžiaus gyventojų savivaldybėje registruoti bedarbiais, Klaipėdos mieste – 8,7 proc. Palyginkime: šalies vidurkis yra 8,6 proc. Šiuo metu nedarbas pasiekė priešpandeminį lygį.
– Kaip pakeitė situaciją darbo rinkoje karo pabėgėliai iš Ukrainos?
– Šiuo metu Lietuvoje dirba 14,3 tūkst. Ukrainos piliečių, kurie įsidarbino po karo veiksmų Ukrainoje pradžios. Daugiausia jų (9,2 tūkst.) dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus (kvalifikuotais darbininkais statyboje ir gamyboje, virėjais ir pan.). Nekvalifikuotą darbą (biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, virtuvės pagalbininkais, prekių krovėjais į lentynas ir kt.) dirba 4 tūkst. pabėgėlių.
Aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus dirba kiek daugiau nei 1 tūkst. Iš jų daugiausia įsidarbino verslo ir administravimo specialistais, mokymo specialistais dirba kiek daugiau nei 100, inžinerijos specialistais – taip pat kiek daugiau nei 100, sveikatos specialistais ir IT specialistais – per 70.
Kai kuriose įmonėse Ukrainos pabėgėliai padėjo bent laikinai spręsti trūkstamos darbo jėgos problemą. Tačiau dėl kalbos, vaikų priežiūros, gyvenamosios vietos ir kitų iššūkių ne visi gali visiškai save realizuoti.
Įsidarbinimo galimybių barometras
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
3 komentarai -
LNK inf.2 komentarai -
ELTOS inf.3 komentarai
Aha