Suklestėti premjeras nepadėjo Pereiti į pagrindinį turinį

Suklestėti premjeras nepadėjo

2012-02-27 23:59
Suklestėti premjeras nepadėjo
Suklestėti premjeras nepadėjo / Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Pernai rudenį miręs koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys savo valdytas įmones paliko klestinčias. Dabar jų sėkmė priklausys nuo tų, į kurių rankas jos pateko.

Pajamos grįžo į 2008 m.

Iš 2009-ųjų verslo sunkmečio duobės koncernas "Achemos grupė" iššuoliavo ypač sparčiai. Prieš trejus metus jis uždirbo vos 20 mln. litų, o 2011-aisiais įmonių grupės pelnas siekė per 214 mln. Palyginti su 2010 m., koncerno pelnas augo 2,4 karto.

Pristatydamas praėjusių metų vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupės veiklos rezultatus, koncerno "Achemos grupė" vadovas Arūnas Laurinaitis teigė, kad pernai daugiausia pelno (121 mln. litų) generavo gamybinės įmonės, t. y. trąšų gamybos įmonė "Achema", vėjo energetikos bendrovė "Renerga" ir cukrinės konditerijos įmonė "Naujoji Rūta".

"Praėję metai buvo rekordiniai Klaipėdos uostui. Mūsų krovos ir logistikos įmonėms tai taip pat buvo rekordiniai metai. Sugebėjome augti dvejus metus iš eilės po 20–25 proc. Tai buvo didžiulis šuolis į priekį", – sakė A.Laurinaitis. Jis viliasi, kad Klaipėdos uoste šiemet pavyks išlaikyti panašų augimą arba jį net padidinti.

Pasak jo, praėjusiais metais koncerno pajamos siekė beveik tiek pat, kiek ir pačiais geriausiais 2008 m. – per 4 mlrd. litų. Tačiau koncerno uždirbtas pelnas vis dar atsilieka nuo metų prieš krizę, kai buvo pasiektas 600 mln. litų pelnas. Teigiama, kad 2008 m. koncerno pelno marža siekė 12,1 proc., 2009 m. smarkiai krito – iki 3,9 proc., o užpernai ir pernai pakilo iki 8,1–8,3 proc.

Stengėsi, bet nepadėjo

Praėjusiais metais koncerno pajamos iš gamybinių bendrovių augo kone dvigubai. "2011 m. gamybinius pajėgumus išnaudojome beveik 100 proc., t. y. sugebėjome subalansuoti žaliavos įsigijimo ir produkcijos pardavimo kainą rinkose. Konkuruoti užsienio rinkose sunku, nes įvairiose šalyse labai skiriasi pagrindinės trąšų gamybos žaliavos – gamtinių dujų – kaina", – sakė jis.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose gamtinės dujos kainuoja kone 4 kartus mažiau nei tos, kurias Lietuvai tiekia Rusija. Koncerno "Achemos grupė" duomenimis, šiuo metu Rusijos dujų milžinas "Gazprom" Lietuvai dujas parduoda po maždaug 480 JAV dolerių (1250 litų) už 1000 kub. m.

Pastaruoju metu visuomenėje kilo diskusijų ir krito akmenys į šalies premjero Andriaus Kubiliaus daržą – jis esą padėjo trąšų gamintojai "Achema" išsiderėti mažesnes gamtinių dujų kainas iš Rusijos "Gazprom". A.Laurinaitis sutiko, kad tokį laišką A.Kubinius į "Gazprom" išsiuntė 2009 m., tačiau tame nemato nieko bloga.

"Nežinau nė vienos valstybės, kurios vadovai nesirūpintų savo šalies verslo padėtimi. Kiek tenka bendrauti su kolegomis iš tokių stambių Vokietijos bendrovių kaip chemijos koncernas BASF, žinome, kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel atstovauja ir proteguoja tokias įmones. Man atrodo keista, kai visuomenėje bandoma suformuoti nuomonę, jog šalies vadovai neturi padėti verslui, kuris sumoka daug mokesčių", – kalbėjo "Achemos grupės" vadovas. Pasak jo, bendrovė "Achema" turi ilgalaikį kontraktą su "Gazprom", o ne su "Gazprom export", o ši 2000 m. pasirašyta sutartis dar galios iki 2015-ųjų. Teigiama, kad šiemet pakeitimų joje buvo padaryta tik dėl tam tikrų sąlygų.

A.Laurinaičio teigimu, į A.Kubiliaus "Gazprom" rašytą prašymą sumažinti gamtinių dujų kainą bendrovei "Achema" buvo gautas neigiamas atsakymas. Kad iš Rusijos gavo atsakymą, jog "Gazprom" Baltijos šalyse neprekiauja tokiomis kainomis kaip Vakarų Europoje, prieš kelerius metus viešai yra minėjęs ir buvęs koncerno prezidentas.>?>>>>>>>

Indėlis į ekonomiką

Koncerno dalis Lietuvos BVP pernai sudarė beveik 4 proc. "Tai ir parodo, ar valdžia turi padėti verslui, ar ne. Tuo labiau kad bendrovė "Achema" įrašyta į strateginių įmonių sąrašą, todėl Vyriausybei turėtų būti ne tas pats, kas atsitiks su šalies strategine įmone", – sakė A.Laurinaitis.

Pasak koncerno vadovo, sėkmingi praėję metai įmonių grupei darė teigiamą įtaką ir Lietuvos valstybei. "Pernai per įvairius mokesčius valstybei sumokėjome apie 125 mln. litų. Daugiau nei pusę šios sumos sudarė socialinio draudimo įmokos "Sodrai", gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis ir kt.", – kalbėjo A.Laurinaitis.

Pasak jo, sėkminga veikla leido apie 10 proc. didinti atlyginimus trąšų gamybos bendrovėje "Achema", kurioje vidutinis darbininko atlyginimas siekia per 3,6 tūkst. litų. Per 4 tūkst. litų perkopė ir vidutiniai atlyginimai jūros krovinių bendrovėje KLASCO.

Kol Lietuvos valdžia dar tik diskutuoja, kada ir kiek kelti šalyje minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), visose koncerno įmonėse nuo šių metų sausio MMA siekia 1 tūkst. litų. "Toks sprendimas buvo priimtas dar esant gyvam koncerno prezidentui B.Lubiui. Buvo nutarta, kad nuo kalbų reikia pereiti prie konkrečių darbų", – sakė A.Laurinaitis.

Įveikė geležinkelius

A.Laurinaitis pranešė, kad koncernas "Achemos grupė" atsisakė dalies "Lietuvos geležinkelių" paslaugų. Koncerno krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė "Transachema" pernai už 4,8 mln. litų įsigijo 1500 kilovatų (kW) galios lokomotyvą ir pradėjo vežti dalį Jonavos azotinių trąšų gamintojos "Achema" krovinių.

"Tai pirmas kartas, kai privatus vežėjas įeina į valstybei priklausančią infrastruktūrą", – sakė koncerno vadovas. Anot jo, krovinių vežimas dar nevyksta sklandžiai, jie nėra vežami iki pat Klaipėdos, tik iki Gaižiūnų stoties Jonavos rajone. Teigiama, kad geležinkelio vežėjo licenciją "Achemos grupė" įsigijo prieš 15 metų. Esą tiek laiko buvo siekiama to, ką nurodo ES direktyva, teigianti, jog infrastruktūra turi būti prieinama visiems ir kad privačių vežėjų Lietuvoje gali būti ir turi atsirasti.


Akcininkų pasikeitimai

Kontrolinis "Achemos grupės" akcijų paketas atiteko mirusio B.Lubio žmonai Lydai Lubienei. Ji valdo daugiau nei 50 proc. koncerno akcijų. B.Lubio vyriausiajai dukrai Monikai Žadeikienei atiteko kiek daugiau nei 11 proc. akcijų. Iš viso B.Lubiui priklausė 62 proc. "Achemos grupės" akcijų.

"Visi smulkieji akcininkai kaip buvo, taip ir liko", – sakė koncerno "Achemos grupė" vadovas A.Laurinaitis. Anot jo, naujas grupės akcininkų sąrašas netrukus turėtų būti pateiktas Registrų centrui.

Registrų centro duomenimis, L.Lubienei 2011 m. gruodžio 6 d. priklausė 31 proc. "Achemos grupės" akcijų. Likusios dalies – 31 proc. – akcijų nuosavybė tuomet buvo neaiški.

Koncernas turi 13 akcininkų, tarp jų yra ir B.Lubio anūkas Adomas Žadeika (0,5 proc. įstatinio kapitalo). Po L.Lubienės didžiausi koncerno akcininkai iki šiol buvo Jonas Sirvydis ir Marija Kaminskienė (po 7 proc).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų