SUSIERZINIMAS DĖL II PENSIJŲ PAKOPOS NESLOPSTA: ČIA MŪSŲ PINIGAI IR MES ŽINOSIM, KAIP SU JAIS ELGTIS

Į gyventojų susierzinimą dėl II pensijų kaupimo pakopos sureagavo ir Lietuvos bankas. Tik vargu ar jo rekomendacijos tą nepasitenkinimą apmalšins? Mat banko ekspertai sako, kad radikaliems pokyčiams dabar – ne pats tinkamiausias laikas, pasakojama LNK reportaže.

Galvoti ne tik apie rytojų, bet ir kelis dešimtmečius į priekį vis paskatina valdžia.

„Jaučiame, kad tas automatinis, ypač pakartotinis, įtraukimas, kai jau žmonės vieną kartą išreiškė valią ir atsisakė kaupimo II pensijų pakopoje, turbūt labiausiai ir erzina kaupiančiuosius“, – teigė „Goindex“ valdybos narys ir investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.

„Galbūt anksčiau dar galvojau, kad reikėtų dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, bet kai dabar keičiasi įstatymai, nebėra pasitikėjimo“, – atviravo gatvėje užkalbinta pašnekovė.

Aštrėjant gyventojų susierzinimui, parlamentarai jau siūlo visą puokštę būdų, kaip tobulinti II pakopos pensijų kaupimo sistemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti iš kaupimo, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo.

 

„Turbūt reikia daryti reguliarius „langus“, kada žmonės galėtų sustabdyti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime“, – tokia buvo Seimo nario Lino Kukuraičio nuomonė.

„Negalime daugumos Seime įtikinti, kad ne tuo keliu patraukėme, kaip dainoje dainuojama,“ – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Šiuo metu II pakopoje kaupiantys papildomai prie pensijos, tikimasi, prisidės 30 proc. nuo buvusių pajamų. Tiesa, daliai tai reikš tik kelias dešimtis papildomų eurų.

„Buvo planuojama, kad įmokos sieks 5–6 proc. nuo atlyginimo. Jei tokius procentus būtume taikę nuo pačios pradžios, šiandien sukauptos įmokos būtų milžiniškos“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos bankas tikina, kad automatinis gyventojų įtraukimas į sistemą taip pat būtinas.

„Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis rodo, kuomet pasirinkimas apverčiamas, žmogus tik aktyviu veiksmu yra įtraukiamas į sistemą, tuomet dalyvavimas joje reikšmingai krenta“, – konstatavo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

S. Krėpšta tikina, kad gyventojų susierzinimas sumažėtų, jei tie, kurie atsisakė kaupti, į sistemą būtų pakartotinai įtraukiami rečiau. Dabar tai daroma kas trejus metus, kol žmogui sukanka 40 metų. Lengvinti išėjimų iš kaupimo fondų sąlygų Lietuvos bankas taip pat nerekomenduoja.

„Mes tikrai nesiūlome atidaryti „langų“ išėjimui. Kuomet lėktuvas skrenda pro turbulencijos zoną, nėra pats geriausias būdas spręsti problemas atveriant langus ir duris“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot Lietuvos banko, būtų galima kalbėti apie ilgesnes atostogas nuo įmokų, kurias šiuo metu galima stabdyti tik metams. Apie galimybę išsiimti visus sukauptus pinigus, kaip tai leido, pavyzdžiui, Estija, anot ekspertų, esą nė neverta svarstyti.

„Jeigu, pavyzdžiui, būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema, kai tas žmogus vėliau neturi lėšų ir tiesia ranką valstybei, prašydamas padengti jam gyvenimo išlaidas“, – sakė M. Dubnikovas.

Jei būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema.

 

„Čia mūsų pinigėliai ir mes žinosime, kaip su jais elgtis – ar, kaip laikraščiuose rašo, raudoną kabrioletą pirksime, ar kažkur kitur panaudosime“, – išsakė savo nuomonę praeivė.

„Suprasdamas kaupiančiuosius, sakyčiau, verta svarstyti atskiras išimtis. Būna, kad žmogus suserga kažkokia sunkia liga, o jam dar tik 40–50 metų. Jis turi nemažas santaupas II pensijų kaupimo pakopoje ir, tarkim, jam labai reikia pinigų operacijai ar gydymui“, – teigė M. Kalesinskas.

Tiesa, Lietuvos bankas visgi siūlo susieti mėnesinių išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu. Tokiu atveju sukauptą sumą išėjus į pensiją būtų galima pasiimti iš karto.

„Jeigu žmogaus pensija iš „Sodros“ yra, tarkim, 500 eurų, ir jam periodinė išmoka gaunasi tik kokie 5–10 eurų, tai reikšmingai jo situacijos nekeičia“, – svarstė M. Kalesinskas. 

Gyventojai šiuo metu II pakopoje yra sukaupę beveik 6 milijardus eurų. Kaupiantys pernai patyrė seniai nematytą nuosmukį. Fondų grąža smuko beveik 14 proc.