Kaip pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis gauna teigiama naudą, reguliuotojai priėmė bendrą sprendimą, jog kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus.

Bendri šio etapo investicijų kaštai yra 1,2 mlrd. eurų (be ES paramos), iš jų Lietuvai tenka 474,01 mln. eurų, Lenkijai – 535,76 mln. eurų, Estijai – 110,60 mln. eurų, Latvijai – 99,50 mln. eurų.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojų susitarimas – vienas iš reikalavimų elektros energijos perdavimo sistemos operatoriams teikiant bendrą paraišką Europos Komisijai, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF) maksimalus galimas paramos intensyvumas – iki 75 proc. Bendra perdavimo sistemos operatorių paraiška turi būti pateikta CEF ne vėliau kaip iki gegužės 27 dienos.

VERT nurodo, kad jeigu projektui būtų gauta ES parama, Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui tenkantys investicijų kaštai sudarytų 118,5 mln. eurų (CEF finansuojama dalis – 355,5 mln. eurų).

Atitinkamai mažėtų ir įtaka reguliuojamai elektros energijos perdavimo paslaugos kainai: gavus ES paramą, dėl numatytų atlikti investicijų perdavimo paslaugos kaina Lietuvoje, palyginti su nustatyta 2020-iems metams, lygi 0,814 cento už kilovatvalandę (kWh), 2026–2045 metų laikotarpiu vidutiniškai didėtų 11 proc., negavus ES paramos – 28,32 proc.

Lietuvoje perdavimo kaina galutiniame elektros energijos tarife buitiniams vartotojams (vidutinė nediferencijuota kaina) sudaro apie 6,4 proc.