Tokiam gynybos finansavimo didinimui pritaria 52 socialdemokratai, 28 konservatoriai, 12 demokratų „Vardan Lietuvos“ bei liberalų politikų, po tris „aušriečius“ bei mišrios Seimo narių grupės politikus, taip pat du Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKSŠ) frakcijos parlamentarai.

14 „Nemuno aušros“, devyni LVŽKSŠ bei vienas mišrios grupės parlamentaras pasisakė už finansavimo didinimą su išlygomis ar abejojo dėl konkretaus procento skyrimo.

Tarp jų ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, frakcijos seniūno pavaduotojai Robertas Puchovičius bei Tadas Sadauskis, taip pat LVŽKSŠ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, jos pavaduotojos Ligita Girskienė ir Rita Tamašunienė bei kiti politikai.

BNS skelbė, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Finansų ministerija mokesčių pakeitimų projektus turėtų registruoti dar balandį, juos planuojama priimti šiemet.

Vyriausybė teigia, kad iš didesnių mokesčių tikisi surinkti papildomus 500 mln. eurų į valstybės biudžetą kasmet.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog daugiausia gynybos finansavimui ketinama skirti iš skolintų lėšų.

LRT duomenimis, ketinama papildomai skolintis bent po 1 mlrd. eurų per metus. Daugiausia iš Europos investicijų banko, Rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko.