Kokie produktai brangs daugiausiai ir kada kainos kris, pasakojo SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

– Per šį laikotarpį – nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio – kiek tos kainos pasikeis, būtent kalbant apie maisto produktus? Ir lyginant su praėjusiais metais – ar tas augimas bus didesnis?

– Taip, istoriškai rugsėjį kainos didėja. Priminsiu, liepa–rugpjūtis yra laikas, kai pinga daržovės ir vaisiai. Rugsėjį kainos kyla, pavyzdžiui, pomidorai, agurkai ir kitos sezoninės prekės brangsta. Rugsėjis yra maisto brangimo mėnuo, spalis ir lapkritis taip pat pasižymi tam tikru brangimu, o gruodį, aišku, būna nuolaidos. Kiek gali keistis – manome, kad kainos bus šiek tiek didesnės nei istoriškai būdavo. Šiais metais maisto kainų infliacija laikosi didesnė nei vidutiniškai.

Techniškai, kiek per metus kainos padidėjusios, vėlgi, priklauso nuo šaltinių, bet imame oficialius valstybės duomenis: per metus maistas pabrangęs maždaug 6 proc. Manau, kad tas metinis pokytis iki metų pabaigos išliks maždaug tarp 6 ir 7 proc. Apie pingantį maistą kalbų nėra, tik klausimas, kiek konkrečiai jis dar gali brangti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pasak ekonomistų, sunkiausia nuspėti daržovių ir vaisių kainas, tačiau jų brangimas iki didžiųjų metų švenčių neišvengiamas?

– Šių metų vasara ir pavasaris nebuvo palankūs kai kurių daržovių ir vaisių derliui. Jei derlius buvo mažesnis, o Lietuvoje jis buvo mažesnis, tai lietuviški vaisiai ir daržovės jau yra brangesni. Geriausias pavyzdys – obuoliai: jei prieš metus kaina buvo apie 2 eurus, dabar ji beveik dvigubai padidėjusi. Obuolių nėra daug, todėl kaina tikrai nemažės. Bet vilčių teikia klausimas, koks galutinis derlius bus kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Italijoje, iš kur atsivežame daug vaisių ir daržovių. Kalbant apie vaisius ir daržoves – obuoliai, morkos, kopūstai, svogūnai vis tiek turėtų būti brangesni nei praėjusiais metais.

Kai kurie mėsos gaminiai – ypač paukštiena – Lenkijoje ir kitur šiek tiek brangsta. Tikėtina, kad tai persimes ir į Lietuvą. Šiek tiek ramina tai, kad pieno produktų pikas jau pasiektas, todėl kalbėti apie pieno produktų tolimesnį brangimą Lietuvoje nereikėtų. Bet pigimo dar per anksti tikėtis, kita grupė – saldumynai ir kava. Kol kas gerų žinių čia nelabai yra. Kalbėdamas apie saldumynus turiu omeny tuos, kur yra kakava, kakavos milteliai, kakavos sviestas. Matėme, kad rugpjūčio mėnesį biržose kavos pupelės pigo, bet rugsėjo pradžioje vėl buvo šuolis į viršų. Kavos pupelių ir maltos kavos kainos nemažės, gali dar padidėti iki metų pabaigos.

Tadas Povilauskas / Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

– Vidutinio maisto produktų krepšelio kaina Lietuvoje per metus pakilo 10 proc. Ar per likusius metų mėnesius tikėtis mažesnių kainų neverta?

– Turbūt keliais procentais krepšelis dar pabrangs iki metų pabaigos. Statistikos departamentas skelbia, kad per metus padidėjimas yra apie 6 proc. Tai daugiau nei istoriškai būdavo, ir, aišku, tai erzina žmones, ypač mažesnes pajamas gaunančius. Tikėkimės, kad kitais metais maisto kainų infliacija bus kiek mažesnė, bet pamatysime. Kalbant apie Lietuvos produkciją, aišku, kad minimali mėnesio alga kitais metais vėl didės – virš 10 proc., yra tam tikros kitos sąnaudos ir po truputį tai persimes į galutinę kainą.

– Ar galime sakyti, kad šiemet turėsime brangiausias Kalėdas, kiek tik prisimename?

– Kalbant apie maisto prekes, matyt, kad taip. Tačiau daliai žmonių, ypač jautriausių, pajamos vis tiek didėja – pavyzdžiui, senatvės pensijos per metus padidėjo 12 proc. Kitais metais taip pat didės, todėl nepamirškime, kad pajamos yra didėjančios ir perkamoji galia – auganti. Tie pokyčiai didesni, lyginant su maisto kainų infliacija. Kažkiek tai palengvina situaciją, bet maisto kainų infliacija vis tiek nepatinka niekam.