TAKSISTAI PIKTINASI SEIMO SPRENDIMU

Nuo šių metų pradžios įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai, reglamentuojantys keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais už atlygį, sukėlė pasipiktinimą tarp tradicinės taksi rinkos dalyvių. Jų teigimu, Seimas uždegė žalią šviesą chaosui keleivių vežimo rinkoje, dėl to tradicinės taksi paslaugos gali ir išnykti.

Taksi paslaugas teikiančių verslininkų teigimu, pavežėjimo už atlygį paslauga sėkmingai išstums tradicines taksi įmones, mat ta pati veikla Seimo sprendimu yra reguliuojama dvejopai – taksi paslaugas teikiančioms įmonėms taikomi griežti veiklos standartai, o pavežėjams iš esmės netaikomi jokie.

Be to, kaip pastebėjo Ričardas Kriukovas, taksi asociacijos vadovas, šiuo metu vien Vilniuje yra apie 1 tūkst. pavežėjimo paslaugą teikiančių automobilių, kurių kontrolė praktiškai yra neįmanoma. Anot jo, jei taisyklės nebus keičiamos, po pusmečio liks tik pavienės taksi bendrovės – kitos esą užvers duris, nes negalės konkuruoti.

Vadovaujantis Kelių transporto kodekso pakeitimais, įmonės arba gyventojai, norintys vežti keleivius lengvaisiais automobiliais už atlygį, apie ketinimą vykdyti tokią veiklą privalo informuoti savivaldybę.

Savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, reikia pateikti deklaraciją, kurios pavyzdinė forma nustatyta 2016 m. gruodžio 30 d. susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse.

Fiziniai asmenys, pageidaujantys teikti keleivių vežimo paslaugas, turi įregistruoti individualią veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Deklaracijoje reikia nurodyti informaciją apie vežėją, transporto priemonę, privalomąją techninę apžiūrą bei privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.

Diskusijose dėl keleivių vežimo Susisiekimo ministerija pagaliau padėjo tašką – nuo šių metų pradžios taisyklėse atsirado vietos ir "Uber" bei į juos panašiems vežėjams, tačiau socialdemokratas Gintautas Paluckas vis dėlto stojo į tradicinių taksi įmonių pusę; jo teigimu, dėl pakeitimų Kelių transporto kodekse atsiranda problemų.

"Pagal dabar patvirtintą tvarką tarsi išnyksta nelegalaus taksi sąvoka. Mes negalime patikrinti, ar asmuo, vežantis keleivį, dirba kaip pavežėjas ar nelegaliai, kadangi neturime jokios teisės stabdyti automobilio. O išorinių skiriamųjų ženklų, kitaip nei taksi, ant pavežėjų automobilių nėra", – aiškino politikas.

Politikas taip pat pastebėjo, kad skirtingas reguliavimas – nesąžiningas taksi įmonių atžvilgiu.

"Kai viena rūšis stipriai reguliuojama, o kita praktiškai nereguliuojama, tai tik laiko klausimas, kada taksi paslaugos išnyks", – paaiškino politikas.

Susisiekimo ministerijos atstovai pripažino, kad ne į visas pastabas dėl skirtingo veiklos reglamentavimo Seimas atsižvelgė.

Vis dėlto, anot ministerijos, yra dalykų, kurie reglamentuojami vienodai – pavyzdžiui, kalbant apie techninę automobilių patikrą, tiek taksi, tiek pavežėjų automobiliams galioja tos pačios taisyklės: automobiliams iki 5 metų apžiūra turi būti atliekama kas 12 mėn.; senesniems nei 5 metai automobiliams – kas 6 mėn.

Be to, anot ministerijos, taksi paslaugos neišnyks – esą visuomet bus žmonių, kurie nori naudotis įprastu taksi tiek dėl greitesnio susisiekimo (taksi gali naudotis viešojo transporto juostomis), tiek dėl paprastumo (žymėti automobiliai, taksi numeriai, taksometro parodymai).