Ketvirtadienį Seimui nubalsavus už Konkurencijos įstatymo pakeitimą, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, neva Seimas ėmėsi riboti prekybos tinklų dominavimą.

Tačiau advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN asocijuotas partneris Marius Juonys teigia, kad tokios išvados yra gerokai skubotos.
 
Naujuoju pakeitimu nustatyta, kad mažmeninę prekybą vykdančio ūkio subjekto dominavimas bus preziumuojamas, jeigu šio ūkio subjekto rinkos dalis sudaro ne mažiau nei 30 procentų. O vadinamasis kolektyvinis, t. y. dviejų arba trijų didžiausių rinkos dalyvių dominavimas – jeigu šiems rinkos lyderiams bendrai tenka ne mažiau nei 55  procentai rinkos.

Anot Mariaus Juonio, dominavimo prezumpcijos nustatymas ties 30 ar 55 procentų rinkos dalies riba jokiu būdu nereiškia, kad tokias ar didesnes rinkos dalis turinčios mažmeninės prekybos įmonės automatiškai laikytinos dominuojančiomis. Praktinė šių įstatymo pakeitimų reikšmė yra susijusi su įrodinėjimo naštos perkėlimu ūkio subjektams: atitinkamą rinkos dalį turinti įmonė galės būti pripažįstama dominuojančia tik tuo atveju, jeigu nepateiks įrodymų, paneigiančių dominavimo prezumpciją.
 
Pats dominavimas nustatomas atsižvelgiant į daugybę kriterijų – rinkos dalis yra tik vienas jų. Greta pačios įmonės rinkos dalies yra vertinami tokie kriterijai, kaip rinkos dalies dinamika ir stabilumas, konkurentų rinkos dalys, pardavėjų rinkos galia, įėjimo į rinką barjerai bei strateginiai nagrinėjamos įmonės panašumai. Mariaus Juonio nuomone, nepaisant mažmeninės prekybos rinkos koncentracijos, įrodyti vienos kurios nors mažmeninės prekybos įmonės dominavimą būtų sunku.

Iš esmės dominavimas reiškia tokią padėtį rinkoje, kai įmonė gali elgtis nepriklausomai nuo savo konkurentų, pirkėjų ir tiekėjų. Pasak advokato, nors didieji prekybos tinklai turi galimybių spausti daugelį tiekėjų, o pavieniai pirkėjai dėl akivaizdžių priežasčių taip pat negali jų paveikti, vargu ar kuris nors iš prekybos tinklų turi tokią rinkos galią, kad galėtų elgtis nepriklausomai nuo konkurentų.  Kolektyvinio dominavimo koncepcija net ir Europinėje praktikoje taikoma labai retai. Norint įrodyti kolektyvinį dominavimą nepakanka konstatuoti, jog dvi ar trys įmonės yra rinkos lyderiai. Dar reikia įrodyti, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių kelios įmonės rinkoje elgiasi kaip vienas vienetas. Tai yra labai sunku, teigia Marius Juonys.
 
Dėl to, Mariaus Juonio nuomone, net jei Konkurencijos taryba ar teismai bandytų pasiremti rinkos dalies kriterijumi, mažmeninės prekybos įmonės galėtų nesunkiai įrodyti, kad net ir turint tokias rinkos dalis jų padėtis rinkoje neprilygsta dominavimui. Vargu ar šie pakeitimai turės kokį nors realų poveikį. Galbūt tai kuriam laikui nuramins tiekėjus ir smulkiuosius prekybininkus, tačiau iš esmės didžiųjų prekybos tinklų praktikos nepakeis.