Lietuvos bankas, pirmą kartą inicijavęs bankų ir prekybos įmonių diskusiją, žada imtis poveikio priemonių, jei bankai patys nesumažins įmonėms taikomų įkainių už atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis.

Centrinio banko vadovas grasina ištirti ir viešai paskelbti piktnaudžiaujančius bankus, o šie ir prekybininkai toliau nesutaria. Pirmieji sako, kad bankai iš to neuždirba, antrieji – jog bankų įkainiai žvėriški.

"Atskirų paslaugų įkainiai mažesni valstybėse kaimynėse, su kuriomis mes galime lygintis, pavyzdžiui, Latvijoje. Tai kvepia tam tikru absurdu. Žiūrėdami į tai, bandome rasti bendrą sutarimą. Jeigu nepavyks susikalbėti, mes irgi turime šiokių tokių priemonių", – vakar po Lietuvos banke vykusio rinkos dalyvių susitikimo žurnalistams sakė centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, viena priemonių, siekiant mažesnių paslaugų įkainių, būtų konkrečių bankų tyrimas. Lietuvos bankas taip pat galėtų mažinti savo tarpbankinių mokėjimų dalį, jei rinkos dalyviai irgi sutiktų ją mažinti. Anot V.Vasiliausko, šiuo metu ši dalis siekia 0,21 lito.

"Jeigu rinkos dalyviai neras susitarimo, manau, visuomenė pamatys, kas tie negeriečiai", – sakė V.Vasiliauskas.

Lietuvos bankas su rinkos dalyviais vakar diskutavo dėl bankų paslaugų įkainių mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonėms.

"Turime dvi nuomones – prekybininkų bei bankų, ir pabandėme susodinti juos prie vieno stalo. Buvo pirmas apsišaudymas, kartais net gana audringas", – sakė V.Vasiliauskas.

Jis tikino, kad Latvijoje kai kurios bankų paslaugos kainuoja iki 30 proc. pigiau. "Jeigu palygintume su latviais, tai tas skirtumas, kalbant, pavyzdžiui, apie atsiskaitymą kortelėmis, jų kainodarą, yra iki 30 proc.", – teigė Lietuvos banko vadovas.

Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas Aidas Gedvilas sakė, kad dabar, kai atsiskaitoma kortele, paslauga, vertinant prekybininko atžvilgiu, parduodama už savikainą arba dar pigiau. Anot jo, bankų įkainiai kai kuriais atvejais svyruoja apie 1,2–1,4 proc. prekės kainos.

"Norėtume bent jau pasiekti tokius įkainius, kaip Latvijoje ar Estijoje", – sakė A.Gedvilas ir pridūrė, kad jei bankai sumažintų įkainius, prekybininkai kortele atsiskaitantiems klientams galėtų pasiūlyti nuolaidų.

Anot A.Gedvilo, situacijai nesikeičiant gali gimti idėjų, pavyzdžiui, riboti atsiskaityti kortelėmis iki tam tikros sumos.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas nesutiko, kad bankų įkainiai Lietuvoje didesni nei Latvijoje: "Mes neturime pagrįstos informacijos, kad jie mažesni ar didesni. Prašome pristatyti tokius duomenis. Jeigu tokius duomenis pateiktumėte, mes tikrai pasveikintume."

Jis tikino, kad "iš šito verslo bankai neuždirba pelno", anot jo, tai parodė ir Lietuvos banko tyrimas.

O Elektroninės prekybos asociacijos atstovas Jurgis Gylys pasakojo, kad bankų įkainiai žvėriški. Anot jo, artimiausiu metu asociacija Lietuvos bankui ketina pateikti skundą dėl bankų veiklos.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovas Laurynas Vilimas kalbėjo, kad prekybininkai siekia "protingo racionalaus sprendimo".

V.Vasiliauskas teigė, jog sausio pabaigoje nutarta susitikti dar kartą.