TREČDALIS LIETUVIŲ NEGALĖJO SUSIMOKĖTI UŽ BŪTINIAUSIUS DALYKUS: KAS LABIAUSIAI KELIA NERIMĄ?

Kartais lietuviams tenka balansuoti ant išlikimo ribos, kalbant apie būtiniausius kasdienius dalykus. Atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus trečdalis lietuvių negalėjo susimokėti už būtiniausius dalykus. Apie tai pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene.

– Tyrime lyginote 2017 m. ir kaip gyvename dabar. Kas labiausia kelia nerimą?

– Nors tendencijos ir geresnės nei 2017 m. ir matome, kad kiek mažiau žmonių susiduria su negalėjimu apmokėti būtiniausių įsipareigojimų, tačiau nerimą kelia, kad vis tiek turime 35 proc. gyventojų, kurie susiduria su problemomis padengti būtiniausias savo išlaidas per pastaruosius dvylika mėnesių. Būtiniausios išlaidos – kurioms nelabai yra pasirinkimo laisvės: būtini įsipareigojimai, mokesčiai, maistas, be ko žmonės negalėtų išgyventi oriai.

– Turbūt tai puikiai atspindi ir milijoninė skola už centrinį šildymą.

– Kai klausiama, ką daro gyventojai, susidurdami su sunkumais, 70 proc. sako, kad labai taupo, atsisako, kas nebūtina. 41 proc. negali susimokėti mokesčių, laukia, kada turės daugiau pinigų jiems padengti. Kiti naudojasi sukauptomis santaupomis, skolinasi iš draugų, pažįstamų, bankų.

– Ar dabar gyvename taupiau, ar išlaidžiau?

– Santaupų, indėlių sukaupta suma – vis dar įspūdinga. Sukauptas rezervas pandemijos metu kol kas nejudinamas. Per 20 mlrd. eurų turime. Tačiau dabar net vidutines pajamas gaunantys gyventojai pradėjo vertinti būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas. Galbūt buvo dalis žmonių, kurie tikrai skaičiavo, kita dalis – atsipalaidavusių, dabar skaičiuojančiųjų dalis – didesnė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tyrime tyrėte, kas geriausiai taupo.

– Geriausiai – vyresnio amžiaus žmonės ir moterys. Tendencijas, kad moterys linkusios atsidėti nenumatytiems atvejams, stebime įvairiuose tyrimuose. Skolintis iš draugų dažniausiai skuba jaunimas ir turbūt nelabai turi kitų galimybių.

– Iš kur žmonės dažniausiai skolinasi? Ar padaugėjo besiskolinančių iš bankų ar kitų kreditų?

– Ne. Neatrodo, kad ši tendencija augtų. Kiek neramu, kad mažėja kita tendencija – 2017 m. susidūrę su sunkumais 23 proc. sakė, kad ieško papildomų būdų užsidirbti arba kitų pajamų. Šiais metais tokių likę tik 16 proc. Dažniausiai skolinasi iš artimųjų. Tik noriu priminti, kad skola iš draugų, giminių, artimųjų – irgi skola. Būtina aptarti grąžinimo laikotarpį, niuansus, kad vėliau netektų spręsti nemalonių situacijų.

– Kokias tendencijas prognozuojate ateičiai?

– Labai tikiuosi, kad užbaigėme sunkesnį finansinį laikotarpį – žiemos, rudens šildymo sezonas visiems finansiškai sudėtingesnis. Žengsime į kiek lengvesnį periodą, kai nereikės mokėti didelių mokesčių. Kurie turi sodus, daržus, papildomai užsiaugins vaisių, daržovių. Manau, infliacija nusistovėjo, stebime jos mažėjimo tendencijas. Jai augti prognozių nėra didelių. Tikėkimės, nebeaugs kainos ir bus kiek geresnis laikotarpis.

– Užsiminėte apie didelį vartotojų pasitikėjimą. Kas tai?

– Turime vartotojų pasitikėjimo rodiklį, kurį visoje ES stebime. Lietuviai yra išskirtinai optimistiški ir esame lyderiai, optimistiškai galvodami apie ateitį. Kaimynus lenkus ir estus lenkiame kartais.