Penktadienį Lietuvoje darbą baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija praneša, kad šalis išlaikė pastarųjų metų šokus ir turėtų atsigauti greičiau, nei prognozuota. TVF Lietuvai šiemet prognozuoja 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, lyginant su 2,2 proc. prognoze balandžio mėnesį, o vidutiniu laikotarpiu, anot TVF, šalies ūkio plėtra turėtų stabilizuotis šiek tiek virš 2 proc.

Visgi TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia pastebi, kad pasaulinė fragmentacija reiškia, kad augimas bus lėtesnis nei prieš pastarųjų metų krizes.

„Lietuvos ekonomika išgyveno šoko periodą dėl aukštų kainų, griežtėjančios pinigų politikos, bet sugebėjo atsilaikyti prieš Covid. Pastarieji du metai taip pat turėjo įtaką. Manome, kad tai tik laikina problema, bet ekonomika negrįš į anksčiau matytą augimą“, – penktadienį žurnalistams teigė B. Gracia.

„Egzistuoja daugiau iššūkių, nei prieš kelis metus. Ypatingai matome pasaulio fragmentaciją“, – pridūrė jis.

TVF Lietuvai šiemet prognozuoja 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, lyginant su 2,2 proc. prognoze balandžio mėnesį, o vidutiniu laikotarpiu, anot TVF, šalies ūkio plėtra turėtų stabilizuotis šiek tiek virš 2 proc.

Trumpuoju laikotarpiu, anot TVF vadovo, spaudimas ekonomikos augimui bus jaučiamas dėl gynybos poreikių, bei aukštų Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytų palūkanų normų.

„Trumpuoju laiku yra spaudimas dėl augančių išlaidų gynybai, kas jau matosi, bet tai pat ir aukštos palūkanos, net atsižvelgiant į tai, kad ECB sumažino normas“, – teigė jis.

TVF misijos vadovas pabrėžė, kad ilguoju periodu ir artimiausiu dešimtmečiu stiprų poveikį augimui turės demografinės problemos ir augančios išlaidos pensijoms, sveikatos sektoriui ir žaliajai transformacijai. Todėl, anot jo, reikalinga pensijų sistemos reforma.

Bet ekonomika negrįš į anksčiau matytą augimą.

 

G. Skaistė: neišvengiamai turėsime tartis dėl papildomų finansavimo šaltinių

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, matant augančius finansavimo poreikius ir problemas, Lietuvai reikės ieškoti papildomų ir tvarių lėšų šaltinių. 

„TVF tą akcentuoja, bet tai įvardina ir Lietuvos politikai, kad matome didėjančius finansavimo poreikius. Ir pagrindiniai iššūkiai yra gynybos finansavimas. Tuo pačiu fondas mato projekcijas dėl Lietuvos senėjančios visuomenės ir su tuo susijusiomis problemomis“, – sakė G. Skaistė.

„Neišvengiamai turėsime tartis dėl papildomų tvarių finansavimo šaltinių, kurie mus artintų prie Europos Sąjungos mokesčių perskirstymo vidurkio. Šiuo metu perskirstymo lygis per biudžetą yra 9 proc. punktais mažesnis nei ES vidurkis“, – tvirtino ji.

Taip pat, finansų ministrės teigimu, TVF išvada parodo, kad artimuoju metu nenusimato struktūrinių iššūkių Lietuvos gamintojams. Ji pridūrė, kad šiemet Lietuvos eksportas turėtų augti 4 proc.

„Svarbi žinutė, kad fondas nemato ženklų, kad Lietuvos gamintojai susidurtų su struktūriniais konkurencingumo iššūkiais, nepaisant išaugusių energijos ir darbo kaštų“, – tvirtino ji.

 (...) Pagrindiniai iššūkiai yra gynybos finansavimas. Tuo pačiu fondas mato projekcijas dėl Lietuvos senėjančios visuomenės.

 

G. Šimkus: be ryžtingų reformų produktyvumas sulėtės

Tuo metu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad atsižvelgiant į ilgalaikius ekonomikos iššūkius, reikia didinti produktyvumo augimą.

„Geopolitinė aplinka tebėra sudėtinga ir rizikos niekur nedingo, tačiau ilgalaikiai ekonominiai iššūkiai verčia ieškoti ir neatidėlioti sprendimų. Visų pirma kalbu apie visuomenės senėjimą ir su tuo susijusias pasekmes. Be ryžtingų struktūrinių reformų produktyvumo augimas ilgainiui sulėtės, ir tai mažins ekonomikos potencialą“, – sakė G. Šimkus.

LB vadovas paminėjo, kad diskusijose su TVF atstovais buvo paliestas ir bankų solidarumo įnašo klausimas. Jis pabrėžė, kad užsienio specialistai įspėja, jog mokestį pratęsus ilgiau nei metams, keisis investicinė aplinka. 

Borja Gracia, Gintarė Skaistė, Gediminas Šimkus. Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

„Turėjome konstruktyvią diskusiją dėl solidarumo įnašo. Dėl ko, manau, sutariame, tai kad neigiamo poveikio bankų sistemos veiklos rezultatams tai neturėjo ir nesukūrė neigiamų paskatų. Visgi labai svarbu, kad solidarumo įnašas būtų laikinas ir nevirstų nuolatine apmokestinimo priemone. Nes būtent nuolatinumas keistų aplinką“, – teigė jis.

G. Šimkus priminė, kad nors bankų sistema yra gerai kapitalizuota ir gali atremti sutrikimus, išskirtinai dideli pelnai bus trumpalaikiai.

„Lietuvos finansų sistema ir pagrindinė jos dalis – bankų sistema yra gerai kapitalizuota ir turi aukštą pelningumą. Sistema yra pasiruošusi atremti sutrikimus“, – paminėjo jis.

TVF: kainų šokas neišmušė iš vėžių Lietuvos ekonomikos

Kaip skelbia TVF, pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltas kainų šokas neišmušė iš vėžių Lietuvos ekonomikos artėjimo prie europinio vidurkio. Analizė parodė, kad Lietuvos eksportuotojai tebėra konkurencingi kainų požiūriu, o pastaruoju metu jie padidino ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus eksportą. Atsigaunanti išorės paklausa turėtų paskatinti ir gamybos prekių eksportą antroje metų pusėje.

Kaip parodė fondo analizė, spartus realaus darbo užmokesčio augimas ir didėsiantis užimtumas skatins privatų vartojimą, Europos Sąjungos (ES) lėšomis bus skatinamos viešojo sektoriaus investicijos, o išorės paklausa turėtų nuosekliai stiprėti visus likusius metus. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 1,2 proc. ir bus žemesnė už euro zonos vidurkį.

Pasak TVF, prie reikšmingo infliacijos sulėtėjimo prisidėjo fiskalinės politikos padėtis. Atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, pernai struktūrinis viešojo sektoriaus balansas, palyginti su 2022 m., gerėjo. Tai prisidėjo prie tolesnio skolos lygio mažėjimo – viešojo sektoriaus skolos lygis, palyginti su pandemijos laikotarpiu, sumažėjo 10 proc. punktų.

TVF vertinimu, šiemet, atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir sumažėjusį gamybos atotrūkį, šiemet fiskalinė politika bus šiek tiek skatinanti. Prognozuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas gali būti mažesnis nei numatyta biudžeto įstatyme. Pasak TVF, jei biudžeto pajamų būtų surinkta daugiau nei planuojama, jos, kartu su išlaidų sutaupymais, turėtų būti panaudotos fiskaliniam deficitui mažinti.

TVF taip pat įvertino augančius poreikius didinti krašto apsaugos finansavimą ir augančias skolos mokėjimų sąnaudas. Tai, fondo teigimu, prisideda prie struktūrinių ilgalaikių viešųjų finansų iššūkių, kylančių dėl visuomenės senėjimo ir mažėjančio gimstamumo. Dėl to TVF ekspertai rekomenduoja įgyvendinti viešųjų finansų politikos priemonių planą, kuris apimtų ir sprendimus dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių.

Pasak TVF, Lietuva galėtų padidinti mokestines pajamas kartu išsaugodama konkurencingą mokestinę aplinką. Lietuvos mokestinių pajamų ir BVP santykis yra reikšmingai mažesnis nei ES vidurkis – skirtumas siekia apie 9 proc. BVP. Mokestinėje sistemoje siūloma pereiti prie geriau subalansuoto modelio, kuriame didesnį vaidmenį vaidina turto, kapitalo ir aplinkosaugos mokesčiai.

Kaip teigia TVF, Lietuvos sprendimų priėmėjams rekomenduoja imtis ryžtingų veiksmų didinant ekonomikos potencialą. Pabrėžiama, kad pensijų sistemos pertvarka turėtų būti orientuota į sistemos tvarumą ir kurti paskatas dalyvauti antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopose, kartu ribojant ankstyvo pasitraukimo iš antrosios pakopos galimybes. Vykstančios švietimo ir sveikatos apsaugos reformos leido žengti žingsnį į priekį, bet reikalingos tolesnės plataus užmojo priemonės – pavyzdžiui, vystant profesinį rengimą.

Be to, TVF vertinimu, bankų sistema Lietuvoje išlieka likvidi ir gerai kapitalizuota, todėl yra tinkamai pasirengusi netikėtiems sukrėtimams atremti. Prognozuojama, kad bankų pelningumo lygis, nors ir mažės, išliks padidėjęs ir gerokai viršys euro zonos vidurkį. Kartu pabrėžiama, kad bankų solidarumo įnašas neturėjo neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams ir nesukūrė neigiamų paskatų. Vis dėlto TVF nurodo, kad solidarumo įnašas turėtų būti taikomas laikinai ir nevirsti nauja nuolatinio apmokestinimo priemone.

Per dvi savaites vykusį misijos darbą buvo vertinta šalies ekonominė situacija, analizuotos viešųjų finansų perspektyvos, skirta dėmesio ekonomikos konkurencingumui, situacijai energetikos sektoriuje bei reformų darbotvarkei.