Kaip praneša Užimtumo tarnyba, Lietuvoje šiemet įsidarbino 3,9 tūkst. rumunų, 2,3 tūkst. – latvių ir 1,5 tūkst. – lenkų. Taip pat šalyje padaugėjo dirbančiųjų iš Bulgarijos, Vengrijos, Estijos.

„Didėjantis įsidarbinusių iš ES srautas rodo, kad mūsų šalies darbdaviai tampa konkurencingi tiek atlygio, tiek darbo sąlygų požiūriu“, – pranešime teigia Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Tarnybos duomenimis, dažniausiai rumunai Lietuvoje pasirenka statybų sektorių – 41 proc. jų įsidarbina izoliavimo, pastatų statybos ar montavimo darbuose. Daugiausia latvių taip pat dirba statybose – 36 proc., dar 23 proc. jų įsidarbina apdirbamosios gamybos įmonėse.

Tuo metu lenkai dažniausiai renkasi administracinės ir aptarnavimo veiklos sektorių – jame dirba 29 proc., o statybose 27 proc. šios kaimyninės šalies darbuotojų.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu dirba 16,6 tūkst. ES piliečių. Spalio 1 d. duomenimis, daugiausia jų dirba statybos (5,4 tūkst.), administravimo ir aptarnavimo (3,7 tūkst.) bei apdirbamosios gamybos sektoriuose (2,7 tūkst.).

Aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje dirba apie 3,5 tūkst. ES šalių piliečių – 738 daugiau nei prieš metus. Anot tarnybos, daugiausia jų yra verslo ir administravimo specialistai (apie 800 asmenų) bei teisės aktų leidėjai, įmonių, įstaigų vadovai (700 asmenų).

Tuo metu vidutinės kvalifikacijos darbuotojų skaičius siekia 9,1 tūkst., taip pat 3,9 tūkst. ES šalių piliečių Lietuvoje atlieka žemos kvalifikacijos darbus.

Be to, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje pradėjo dirbti 46,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – 7,6 proc. mažiau nei pernai. Tarnybos duomenimis, daugiausia naujų darbuotojų atvyko iš Ukrainos (15,1 tūkst.) ir Baltarusijos (9,6 tūkst.), taip pat dešimtadalis buvo iš Uzbekistano (4,7 tūkst.) ir Indijos (2,7 tūkst.).

Tačiau bendras Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius išaugo iki 154,2 tūkst., o tai, anot tarnybos, yra 10,9 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia jų yra iš Ukrainos (50,5 tūkst.), Baltarusijos (47,3 tūkst.), Uzbekistano (10,5 tūkst.), Tadžikistano (6,9 tūkst.) ir Indijos (6,2 tūkst.).

Darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius didėjo visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų padaugėjo 10,9 proc. – iki 1,3 tūkst.

„Užimtumo tarnyba stebi, kad tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimo tendencijos atspindi darbo rinkos poreikius – Lietuvai išlieka svarbu tiek pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, tiek užtikrinti sklandžią jų integraciją“, – nurodo J. Zemblytė.

Taip pat vidutinės kvalifikacijos dirbančiųjų iš trečiųjų šalių Lietuvoje padaugėjo 9,8 proc. – iki 11,4 tūkst., o žemos kvalifikacijos darbuose šiuo metu dirba apie 2,3 tūkst. Tai – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.