Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, jog po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo tapo akivaizdu, kad sveikatos sektoriuje visų pirma turės būti finansuojamos valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, o biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis paslaugos privačiose įstaigose galės būti apmokamos, jei jų neužtikrins valstybinės įstaigos.
„Įtvirtintas nemokamos medicinos pagalbos biudžeto lėšų prioritetas valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms. Akivaizdu, kad taip pat diskutuojant dėl PSDF teks diskutuoti su tom įstaigomis, kurios jau turi sutartis, ir čia reikės skaičiuoti, kokie kaštai, kokie balansai, bet visiškai aišku, kad tokio lengvo chaotiško pinigų persiliejimo, koks dabar yra, ir tokios šešėlinės ekonomikos, kokia egzistuoja sveikatos sektoriuje, tikrai jau nebebus. Eisime ta kryptimi, kad atsirastų labai rimtas reguliavimas, kontrolė, visiškai neprikausomai nuo to, kokia nuosavybės forma“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.
„Tai reiškia, kad jei žmogus apsidraudęs privalomu sveikatos draudimu, jis paslaugas galės gauti tik tose įstaigose, kurios sudariusios sutartis su PSDF. Ir jis negalės pasakyti, kad aš noriu gydytis bet kur ir iš PSDF jūs galite man pervesti pinigus, kur aš noriu, Teismas pasisakė vienareikšmiškai: gali būti papildomas draudimas, gali būti tiesioginiai mokėjimai, tačiau jei yra PSDF, turi būti nustatyta tvarka, sąlygos, kriterijai ir visa kiti dalykai, ir tu negali pasakyti, kad aš noriu gydytis ten ir ten, nors ta įstaiga su PSDF sutarčių neturi“, - aiškino ministras.
Jo vertinimu, KT dėl sveikatos priežiūros įstaigų pasisakė panašiai kaip ir dėl aukštojo mokslo: privačios įstaigos gali būti finansuojamos biudžeto lėšomis tik tuomet, jei reikiamų specialistų nerengia valstybinės mokyklos.
„Teismas pasisakė panašiai kaip ir aukštųjų mokyklų atžvilgiu - jeigu valstybinės aukštosios mokyklos neruošia tų specialistų, o jų reikia, tuomet valstybė gali sudaryti užsakymą su privačioms aukštosioms mokykloms. Lygiai tą patį pasisakė teismas ir šiuo atveju. Jei nėra tokių paslaugų tose įstaigose, kurios teikia paslaugas - arba finansuojamas iš biudžeto, arba finansuojamas iš PSDF, valstybė turi galimybę žiūrėti, su kuo sudaryti sutartis, bet turi sudaryti terminuotai, metams, su įstatymiškai nustatytomis sąlygomis“, - kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Ministras pažymėjo, jog žadėtos pataisos dėl sveikatos sistemos reformos sulaukus KT nutarimo bus parengtos per dvi-tris savaites.
KT paskelbė, kad Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija įpareigoja valstybę užtikrinti jai įgyvendinti būtinas sąlygas, t. y. ne tik sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti šios pagalbos teikimo išlaidas.
Pasak Teismo, valstybinėse gydymo įstaigose piliečiams teikiamos nemokamos, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos, medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas, įvertinęs, be kita ko, valstybės finansines galimybes ir paisydamas konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos, atsakingo valdymo, protingumo, asmenų lygiateisiškumo, kitų konstitucinių principų.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, tačiau valstybės biudžetui negali būti užkrauta valstybės finansinių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti.
Naujausi komentarai