V. JANULEVIČIUS: KAI KURIOS CHEMIJOS PRAMONĖS ĮMONĖS GALĖTŲ GAMINTI SPROGMENIS

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos sprogmenų gamybai. Tuo metu gynybos pramonės ir kitų  verslo organizacijų atstovai sako, jog norint vystyti Lietuvos gynybos pramonę reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės – būtina keisti ginklų ir šaudmenų bei kitų strateginių prekių kontrolę.

„Lietuvos pramonė gamina labai daug įvairių produktų, kurie gali būti naudojami ir civilinei gynybai – energetinei infrastruktūrai užtikrinti, ryšio priemonėms ir daugeliui kitų. Manome, kad glaudesnis mūsų bendradarbiavimas sukurs galimybes surinkti daugiau tų pačių mokesčių“, – po susitikimo su vidaus reikalų ministrė Agne Bilotaitė žurnalistams trečiadienį sakė V. Janulevičius.

„Ateinantis dešimtmetis, matyt, kaip ir minėjo ministrė, geopolitiškai nebus ramus, tai vėlgi mes turime dalinai perorientuoti ir dalį pramonės, kuriai mes atstovaujame, kuri galėtų gaminti labai daug įvairių produktų, įvairios amunicijos, įskaitant ir tuos pačius sviedinius, ir sprogmenis galbūt perorientuojant kelias dideles įmones, kurios yra susijusios su chemijos pramone“, – kalbėjo LPK prezidentas.

Konkrečių įmonių, kurios galėtų būti perorientuotos karinės amunicijos gamybai, V. Janulevičius neįvardijo.

„Tai yra pačių įmonių apsisprendimas. Tiesiog tos įmonės, kurios užsiima chemijos pramone ir salietros gamyba, tie cheminiai procesai gali būti su nedidelėmis investicijomis lengvai perorientuojami į masinę pačių sprogmenų gamybą“, – teigė LPK prezidentas. 

Tos įmonės, kurios užsiima chemijos pramone ir salietros gamyba, tie cheminiai procesai gali būti su nedidelėmis investicijomis lengvai perorientuojami į masinę pačių sprogmenų gamybą.

 

Lietuvoje veikia dvi didelės chemijos pramonės įmonės – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kuri dėl Vakarų sankcijų savininkams yra prižiūrima laikinojo valstybės paskirto administratoriaus ir šiuo metu laikinai neveikia.   

Tuo metu perorientavus metalo kalimo įmones, pasak V. Janulevičiaus, būtų galima pagaminti iki 1,5 mln. vienetų sviedinių galvučių.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad lėšų panaudojimą pramonės perorientavimui riboja teisės aktai – taip pat ir europiniai.

Susitikimas nesusijęs su A. Anušausko pareiškimais apie galimą korupciją

Ministrė A. Bilotaitė tikino, kad trečiadienį įvykęs jos susitikimas su verslo organizacijomis dėl gynybos pramonės nėra susijęs su atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimais apie galimą korupciją sistemoje.

„Negalėčiau komentuoti savo kolegų darbo. Tai yra dalis darbo, kuris yra susijęs su civilinės saugos stiprinimu. (...) Tai visiškai nesusiję“, – teigė A. Bilotaitė. 

Susitikime dalyvavę verslo atstovai teigė, jog Vidaus reikalų ministerijos kvietimas susitikti buvo gautas praėjusią savaitę – antradienį arba trečiadienį, tuo metu apie A. Anušausko atsistatydinimą paskelbta penktadienį.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį interviu „Info TV“ teigė sulaukusi pramonės atstovų skundų dėl šiems esą kylančių sunkumų siekiant bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene bei Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

Pasak A. Bilotaitės, susitikime taip pat buvo aptarta ginklų pramonės plėtra ir Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimas su ja.

„Vidaus reikalų ministerija yra vienas iš tų subjektų, nepagrindinis. Bet labai aiški žinia iš Vidaus reikalų ministerijos pusės, kad mes esame už tai, kad judėtume sparčiai šitoje srityje ir jeigu yra kažkokių procedūrinių, biurokratinių kliūčių, esame pasiruošę jas spręsti ir daryti viską, kad tai leistų užtikrinti mums procesą“, – spaudos konferencijoje teigė

Reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka teigė, jog vystytis Lietuvos gynybos pramonei esą trukdo „pasenęs, inertiškas iš pacifizmo laikų kilęs teisinis reguliavimas“.

Esminė žinutė, kurią verslas dabar nori išgirsti, (...) ar mes norime būti šalis, kuri būtų ginklus gaminanti, eksportuojanti, prekiaujanti, tarpininkaujanti šalis.

 

„Visas reguliavimas, jo architektūra iš esmės yra skirta savigynos pistoleto įsigijimui reguliuoti ir šitų procesų licencijavimui, bet tas pats įstatymas šiandien reguliuoja visą gamybą ir visą poįstatyminių aktų sistemą“, – spaudos konferencijoje sakė R. Juodka.

Jo teigimu, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė nori vystytis ir turi tam potencialo, o jos produkcija kovinėmis sąlygomis kasdien yra išbandoma Ukrainoje.

Pasak R. Juodkos, šalia šiuo metu Vyriausybėje rengiamo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo būtina keisti ir ginklų ir šaudmenų kontrolę, strateginių prekių kontrolę, sprogmenų apyvartą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas Andrius Romanovkis teigė, jog verslas sieks, kad Lietuvos kaip svarbios gynybos pramonės produkcijos rinkos žaidėjos statusas būtų įgyvendintas per teisės aktus.

„Esminė žinutė, kurią verslas dabar nori išgirsti, ką minėjo kolega, – ar mes vis dėlto gyvename 1991-ųjų suvokime, kur mes be valstybinės gamybos arba pardavimo nieko neturėjome, ar mes norime būti šalis, kuri būtų ginklus gaminanti, eksportuojanti, prekiaujanti, tarpininkaujanti šalis“, – spaudos konferencijoje sakė A. Romanovskis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat pabrėžė, kad verslo dalyvavimui užtikrinant šalies gynybą reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės.

„Tai, kas šiandien vyksta viešoje erdvėje, kai vieni kitus kaltina, kas kažkas protegavo ar ne taip suprato, tam reikia įstatymo, kuris labai aiškiai reglamentuotų ir, kad po to mes nesudarytume problemų. Ministrė pažadėjo, kad teisinė bazė bus sutvarkyta, ir tada verslas galės aktyviai dalyvauti“, – teigė D. Arlauskas.

Lietuva šiuo metu derasi su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad derybų rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo pataisas, siekiant kuo daugiau produkcijos įsigyti iš Lietuvos gynybos pramonės tiekėjų. Jos netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo mažinti ginklų dalių gamybos ribojimus ir biurokratiją, lengvinti sąlygas testuoti karinę įrangą, siūlo atlaisvinti šios pramonės šakos reguliavimą ir taip didinti lietuviškos produkcijos gamybą.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, Lietuvos gynybos pramonėje dirba daugiau nei 40 įmonių.