Didėjant Kinijos prekybos mastams ir šiai šaliai taikant nesąžiningą subsidijų verslui sistemą, iškraipomas prekybos balansas tarp valstybių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir „Bod Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

„Mes visi už Kiniją ir už jos žmones, ir už jų didelę pažangą, kurią jie padarė. Mes džiaugiamės tuo, ir jie yra pasaulio bendrojo vidaus produkto variklis. Tačiau mes taip pat ir už sąžiningą prekybą bei neiškraipytas normas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį sakė V. Janulevičius.

Anot jo, nors Europos Sąjunga taip pat subsidijuoja tam tikrus verslus, lyginant su Kinija, tai yra labai aiškiai reglamentuota ir paslėptų formų yra daug mažiau.

V. Janulevičiaus teigimu, pagrindinė Kinijos taikoma subsidija yra skirtingas PVM grąžinimas skirtingoms prekių grupėms, iškraipantis rinką ir griaunantis jos vidinę pusiausvyrą.

Kaip ELTA jau skelbė, tarp Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pastaruoju metu vyksta vadinamasis prekybos karas. Vasario pradžioje Jungtinės Tautos (JT) pareiškė, kad nė viena iš JAV ir Kinijos prekybos karo dalyvių negaus naudos iš susirėmimo. JT prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD) apžvelgė muitų tarifų karo padarinius ir planuojamų įvestų muitų, jei JAV ir Kinijos prekybos derybos iki kovo 1 d. bus bevaisės, pasekmes.

Apžvalgoje prognozuojama, kad Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekybos karo laimėtoja taps Europos Sąjunga, susižerdama apie 70 mlrd. dolerių vertės papildomos prekybos. Bendrija perims Kinijos eksporto į JAV už maždaug 50 mlrd. dolerių ir JAV eksporto į Kiniją už 20 mlrd. dolerių. Po ES rikiuojasi Japonija, Meksika ir Kanada, kurios perims po 20 mlrd. dolerių prekybos, o Australija, Brazilija, Indija, Filipinai ir Pakistanas taip pat pajus „reikšmingą naudą“.

Tačiau prekybos karas taip pat turės neigiamų pasekmių, ypač kai kuriose pasaulio rinkose. Tyrimas taip pat parodė, kad neigiami padariniai, tikėtina, nusvers teigiamas pasekmes. Tyrimo autorių nuomone, nerimą kelia prekybos konflikto poveikis pažeidžiamai pasaulio ekonomikai. Autorių teigimu, situacija prastėtų, jei prekybos įtampa peraugtų į valiutų karus, kurie sutrikdytų gyventojų ir verslo galimybes susimokėti doleriu denominuotas skolas.