V. SINKEVIČIUS: PIRMOSIOS LĖŠOS IŠ ĮŠALDYTO RUSIJOS TURTO UKRAINĄ GALĖTŲ PASIEKTI LIEPĄ

Briuseliui trečiadienį planuojant pasiūlyti Europos Sąjungos (ES) šalims panaudoti palūkanų pajamas iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai apginkluoti, Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako, kad pirmosios lėšos Kyjivą galėtų pasiekti jau liepos mėnesį.

„Šiandien priimtas sprendimas (planuojamas teikti EK pasiūlymas – BNS) yra galbūt vėluojantis, norėtųsi tokių sprendimų anksčiau, bet jis yra pagaliau suderintas tarp 27 šalių, kad jis turėtų galimybę būti priimtas. Jeigu šalys narės priims greitai sprendimą, pirmoji įmoka Ukrainą galėtų pasiekti jau liepos 1 dieną“, – LRT radijui trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius.

Jo teigimu, palūkanų pajamos iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainą galėtų pasiekti du kartus per metus, peržiūrint depozitoriumus.

Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad EK pasiūlyme dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo numatyta, jog 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos.

Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže.

 

Likusieji 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami pačios Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.

Pasak J. Borrellio, iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti surinkta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų. 

V. Sinkevičius pabrėžė, kad Ukrainai numatomos skirti pajamos iš įšaldyto Rusijos turto bus papildomos Kyjivui skirtos lėšos, o ne dabartinių ES įsipareigojimų padengimas.

Eurokomisaro teigimu, trečiadienį planuojamas pateikti EK pasiūlymas ir pagal jį priimtas sprendimas neturėtų sulaukti teisinių pasekmių.

„Komisija konsultavosi ne tik Europos Sąjungos, bet ir Didžiojo septyneto lygmeniu. Čia buvo labai svarbi ir Europos Centrinio Banko rolė. Dabar bent jau tas siūlymas, kuris yra teikimas, Komisija nemato realių priežasčių bijoti kažkokių teisinių pasekmių“, – teigė eurokomisaras.

„Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže. Dėl to jis turi galimybių pagaliau būti patvirtintas“, – pridūrė jis. 

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.

Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

Pasak V. Sinkevičiaus, daugiausia ES narių nuogąstavimų dėl įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai buvo susiję su šio sprendimo poveikiu finansų rinkoms, taip pat galimai krisiančiu euro kaip tarptautinės valiutos vartojimu. 

ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.

Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.