V. Vasiliauskas: darbo rinkos laukia esminiai pokyčiai | Diena.lt

V. VASILIAUSKAS: DARBO RINKOS LAUKIA ESMINIAI POKYČIAI

Šalies ir užsienio ekspertai antradienį Lietuvos banko surengtoje ekonomikos konferencijoje įvardija opiausias darbo rinkos problemas, dalijasi gerąja patirtimi ir siūlo sprendimus. Nepalankios ilgalaikės demografinės tendencijos, technologijų pažanga, dėl darbuotojų migracijos ryškėjantys regioniniai skirtumai yra iššūkiai Lietuvos darbo rinkai, nuo kurių sprendimo priklausys, kokias darbo vietas turėsime ateityje ir kokią gerovę susikursime.

„Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos Sąjungoje. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir neigiamai atsiliepti viešiesiems finansams. Darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padeda spręsti šiemet po dešimtmečių pertraukos į teigiamą pusę besikeičiantis migracijos balansas.

Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu.

„Jei migracijos srautai iki metų pabaigos esmingai nesikeis, šiemet pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį į Lietuvą atvyks daugiau žmonių, nei iš jos išvyks. Tai padės sušvelninti įtampą šalies darbo rinkoje. Tačiau turime įvertinti ne tik didesnės imigracijos teikiamą naudą, bet ir galimus iššūkius“, – nurodo V. Vasiliauskas.

Pasak jo, tam, kad galėtume gauti didžiausią naudą iš imigracijos, šaliai būtina aiški migracijos politika.

Viena iš besitraukiančios ir senstančios visuomenės galimybių, o kartu ir grėsmių – technologinė pažanga ir spartesnė užduočių, kurias atlieka žmonės, automatizacijos plėtra. Automatizacija didina darbo našumą ir gali padėti Lietuvai atremti menkstančios darbuotojų pasiūlos iššūkius. Tačiau tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus. Tačiau jau dabar, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, apie trečdalis žmonių Lietuvoje patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką - jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Dėl to Lietuva turi judėti tokios švietimo sistemos link, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą – formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą. Tai – vienintelė galimybė parengti žmones spartiems struktūriniams pokyčiams. Priešingu atveju pajamų nelygybė tik didės dėl technologinės pažangos užribyje likusių žmonių.

Technologinei pažangai vis labiau keičiant darbo pobūdį ir poreikius, gali ir toliau didėti regionų atskirtis - gerai apmokamos darbo vietos dažniau kuriamos didmiesčiuose, pritraukdamos gabiausius darbuotojus iš regionų. Apie galimus atskirties didėjimo problemos sprendimų būdus – regionų politiką ar susikoncentravimą į didžiuosius miestus – taip pat bus diskutuojama konferencijoje.

 „Darbo rinka XXI amžiuje: kokį kelią pasirinksime?“– jau trečioji Lietuvos banko rengiama metinė ekonomikos konferencija. Šiose konferencijose šalies ir užsienio ekspertai, akademinės ir verslo bendruomenės atstovai aptaria aktualiausias ir didžiausią riziką keliančias problemas ir siūlo galimus sprendimus politikos formuotojams. Pirmoji konferencija buvo skirta pajamų nelygybės problematikai. Pernai tartasi, kaip sukurti tvarią pensijų sistemą, kuria pasitikėtų ne tik jos autoriai, bet ir Lietuvos žmonės. Šiųmetėje darbo rinkos iššūkiams skirtoje konferencijoje savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos banko, Vyriausybės strateginės analizės centro, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Harvardo, Brėmeno, Varšuvos universitetų atstovai.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Prie

Prie ko cia darbo rinka tamstos darbas pazaboti plesikiskus bankus o ne padlaiziauti jiems su savo 600simtu tikrintoju armija

Anonimas

Buozes turi suprasti kad reikia jau pradet moket algas EUROPINES nes mes gi EUROPOS saj jau 15metu o kas pasikeite NIEKO pelnai MILIJONINIAI o zmones vergauja +jaunimas pabego kas jiems cia dirbs po kokiu 15metu?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS