„Lieka tolimesni planai vystyti projektą. Kokiais būdais ir parametrais jis bus vykdomas, atsakysime po konsultacijų su Europos Komisija, kurias pradėsime artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

„Be abejo, konsultuosimės ir su Vyriausybe, tiek Seime, kad galų gale apsispręstume dėl konkrečių šio projekto parametrų“, – pridūrė jis.

Pasak energetikos ministro, su EK bus aptariama antrajam parkui numatyta valstybės skatinimo schema, vadinama „Contract for Difference“ (CfD). Su Komisija iki šiol suderinta valstybės parama – 75,45–125,74 euro už megavatvalandę – baigia galioti šiemet.

Pagal CfD modelį su parko vystytoju sutartai elektros pardavimo kainai esant mažesnei nei nustatyta minimali riba, valstybė primokėtų parko savininkui, o esant didesnei – kainų skirtumą kompensuotų savininkas.

„Valstybės parama, jos suderinimas baigiasi šių metų pabaigoje, dėl to nėra net ir laiko, ir galimybių organizuoti naują konkursą pagal šią valstybės paramą. Ir akivaizdu, kad matome tam tikrų momentų, kurie galėtų būti koreguojami“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, būsimo aukciono sąlygos turėtų būti tobulinamos, kad projektas būtų patrauklesnis rinkos dalyviams, tačiau dėl to neišaugtų kaštai vartotojams.

Energetikos ministras neatmetė, kad naujas konkursas galėtų vykti ir be valstybės paramos, tačiau kokiomis sąlygomis,  priklausys nuo diskusijų Briuselyje: „Konsultuosimės su EK dėl galimų kelių, tada Vyriausybė apsispręs, tada spręs Seimas.“

Pasak ministro, „viena iš erdvių“ koreguoti konkurso sąlygas galėtų būti keisti laikotarpį, per kurį vystytojas gautų valstybės paramą, pavyzdžiui, iki 25 metų – tiek jūrinio vėjo konkurse numatė Lenkija.

Viliasi susitarti per pusmetį

Ž. Vaičiūno teigimu, naują paramos schemą pavyktų suderinti anksčiausiai per pusmetį, tačiau tam reikalinga aiški politinė valia.

„Standartinis laikotarpis yra apie metus. Jei yra tiesiog apsisprendimas, politinė valia ir aktyvūs kontaktai su EK, turbūt galima tai padaryti ir per pusmetį. Realiai kitą suderintą valstybės pagalbą galėtumėm turėti maždaug po pusės metų – geriausiu atveju“, – pabrėžė jis.

Anot ministro, tai, kad konkurso sąlygas reikia persiderėti iš naujo, neturėtų itin pavėlinti viso vėjo parko vystymo: „Pusės metų laikotarpis tikrai nebus kritinis plėtojant tokį projektą.“

Prastos sąlygos rinkoje

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį pranešė, jog daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursas laikomas neįvykusiu gavus tik vieną paraišką.

Konkursas, kurio laimėtojas turėjo gauti ir valstybės skatinimą, buvo atnaujintas pirmadienį ir truko iki antradienio vidurnakčio.

Ž. Vaičiūnas sako, kad vystytojų vangumą lėmė įtempta situacija jūrinės energetikos rinkoje.

„Susiduriame su iššūkiais, tiekimo grandinių trukdžiais, tos rizikos, kurios yra prisiimamos, anksčiau buvo toleruojamos, dabar investuotojų nėra prisiimamos“, – aiškino ministras.

Anot jo, tokių palankių sąlygų plėtoti vėjo energetiką, kokios buvo prieš kelerius metus, nebebus: „Neapibrėžtumas turbūt labai turi neigiamą įtaką.“

Paraišką dalyvauti konkurse antradienį pateikė tik valstybės valdoma „Ignitis grupė“, kuri kartu su partnere, pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ jau vysto pirmojo tokios pat galios ir panašios vertės komercinį vėjo parko jūroje projektą. Tačiau jo įgyvendinimas stringa.