Projektą energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, jo Latvijos ir Vokietijos kolegos Kaspars Melnis bei Volker Oschmann trečiadienį pristatė Danijoje vykstančioje tarptautinėje Europos vėjo energetikos asociacijos konferencijoje.

Pirmuoju žingsniu sutarta atlikti projekto socio-ekonominį vertinimą ir įtraukti jį į Europos elektros tinklų plėtros planus – bendrą paraišką elektros perdavimo operatoriai pateikti ketina gegužę.

Taip jungtis būtų įtraukta į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E dešimties metų tinklų plėtros planą (TYNDP).

„Lietuva vertina šią jūrinę elektros jungtį kaip vieną svarbiausių projektų, išplėsiančių mūsų rinkų integraciją ir skatinančių atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą, todėl skirsime visą reikiamą dėmesį šiam projektui ir jo parengiamiesiems darbams“, – pranešime teigė Ž. Vaičiūnas.

Anot ministro, šis planas leis naujosios jūrinės jungties projektą įtvirtinti Europos žemėlapyje kaip konkretų infrastruktūrinį energetikos projektą.

Teigiama, kad nauja jungtis padidintų elektros tiekimo patikimumą Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje, atvertų naujas galimybes Baltijos šalims vystyti atsinaujinančių energijos išteklių projektus jūroje ir sausumoje.

Pagal projektą šios jungties ilgis siektų 600 km, o galia – 2 gigavatus (GW). Tuo metu prijungimo taškas Baltijos šalyse galėtų būti Lietuvos arba Latvijos pasienyje, tačiau tiksli vieta būtų nustatyta atlikus išsamius techninius tyrimus.

Pasak ministerijos, preliminariai projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2035–2037 metų.

Ši elektros jungtis yra vienas Vyriausybės programos prioritetų.

Šiuo metu Lietuva turi jūrinę jungtį su Švedija „Nordbalt“, taip pat dvi jungtis su Suomija „Estlink 1“ ir „Estlink 2“ turi Estija.

Sausuma Lietuvą ir Lenkiją jungia sklandžią sinchronizaciją su Vakarais užtikrinusi „LitPol Link“ jungtis, iki 2030-ųjų taip pat planuojama įrengti 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ jungtį.