„15 tūkst. eurų (atsiskaitymų ribai – ELTA) tikrai nepritariu, nes mes neužilgo įgyvendinsime (europinę – ELTA) Direktyvą, kurioje maksimali riba bus nustatyta 10 tūkst. eurų“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Tokią išvadą Remigijaus Žemaitaičio ir kitų „aušriečių“ frakcijos atstovų iniciatyvai Seime pateikė ir Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija.

Pasak K. Vaitiekūno, pradėti diskusijas apie atsiskaitymų grynaisiais apribojimus buvo nuspręsta naujosios koalicijos susitarimuose.

„Tai yra vienas iš tų punktų, dėl kurio buvo susitarta koalicijos derybose, kad šita riba galėtų būti peržiūrėta ir ji bus peržiūrėta po to, kai bus įvertintas poveikis šešėliui“, – pažymėjo K. Vaitiekūnas.

Jis taip pat pabrėžė, kad „Nemuno aušros“ siūlyme yra numatyta sumažinti leistinų sandorių grynaisiais pinigais apribojimus, o ne nustatyti, kiek žmonės tokių pinigų gali turėti.

Todėl, jo teigimu, siūlymas neturėtų didelio poveikio šešėlinės ekonomikos augimui.

„Priklausomybė, be abejo, tam tikra yra, bet ji nėra tokia didelė – tos ribos didinimas, aišku, tikrai nepadės kovoje su šešėliu, bet ar tai turės stiprų neigiamą poveikį – irgi nėra tokių indikacijų“, – pridūrė jis.

Lietuvoje nuo 2022 m. lapkričio įsigaliojo įstatymas, pagal kurį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus grynaisiais pinigais atlikti gali tik jiems neviršijant 5 tūkst. eurų arba tos pačios sumos užsienio valiuta.

Kaip skelbta, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šį sprendimą vertina teigiamai, o šalis esą turėtų toliau svarstyti mokėjimų grynaisiais pinigais ribą mažinti.

Be to, kaip teigiama, ją padidinusi Lietuva Europos Komisijai (EK) turėtų teikti paaiškinimą.