Akivaizdu, gyventojai apie cukraus mokestį jau girdėjo.
„Jau paskui per vėlu bus, mokėti reikės“, – teigė pašnekovas.
Tik gal suprato ne visai taip.
Pašnekovas, paklaustas, ar žino, kad mokestis įvedamas ne cukrui, o saldintiems gėrimams, atsakė: „Koks skirtumas, visur cukrus eina.“
„Mokestis, kuris lengvai yra išvengiamas, jeigu koreguosime savo mitybos įpročius“, – aiškino premjeras Gintautas Paluckas.
LNK stop kadras.
Dėl cukraus mokesčio, sutarimo, panašu, daugiausia. Socialdemokratai jau įregistravo įstatymo projektą. Anot jo, litras saldinto gėrimo brangtų nuo 10 iki 30 centų.
„Cukrus nėra labai būtinas ir naudingas produktas visuose maisto produktuose, netgi, manau, kad galima būtų taikyti platesnį cukraus mokestį“, – tvirtino vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
To, kad visuomenė apie didėsiančius mokesčius žino tik iš gandų, ministras, panašu, nesureikšmina.
„Neturime kelti šurmulio, neturime kelti panikos, neturime blaškytis. Visi tie, kurie priima sprendimus, turi iš eilės aptarti, galiausiai parlamentas turės nubalsuoti“, – „Žinių radijui“ aiškino finansų ministras Rimantas Šadžius.
Iš cukraus mokesčio planuojama surinkti 25 mln. eurų. Tai tik lašas jūroje, kai gynybai reikia 12 mlrd.
„Verslo bendruomenei tai yra panašu į tokį mokestinį jovalą“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis.
„Kai kas karščiuojasi, vadina tai kubais ar dar kažkuo, aš to tikrai nesureikšminu“, – sakė R. Šadžius.
Net 76 verslo asociacijos spaudžia valdžią nedidinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčio.
„Tai nėra bėgimas nuo mokesčių, tai yra tiesiog įspėjimas, kad mes sustabdysime mūsų ekonomikos vystymąsi“, – tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ekonomikos augimas valstybės biudžetą per metus papildo apie pusantro milijardo eurų. Verslas skaičiuoja, kad jei mokesčiai didės, į biudžetą tiek nebesukris. Investuotojai pabėgs ten, kur sąlygos palankesnės.
„Nuo 2019 metų startuolių sumokėti mokesčiai padidėjo penkis kartus, tai per penkis metus, daugiau nei penkis kartus: nuo 90 iki 473 mln. eurų“, – šnekėjo „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
„Konkuruojame visame pasaulyje su daugybe gerokai saugesnių vietų, daugybe stabilesnių vietų, kur pakeitimai neskubami taip greitai daryti, kaip kartais atsitinka Lietuvoje“, – kalbėjo „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Finansų ministras atkerta, kad investuotojams Europoje dabar labiausiai rūpi saugumas.
„Baimė, kad pajudinus pelno mokestį, staiga čia investicijos išsilakstytų, yra ne tik, kad perdėta, bet atspindi tą požiūrį, kuris būtų buvęs logiškas anksčiau“, – „Žinių radijui“ teigė R. Šadžius.
„Nenuskriausime nieko, o diskusijose, derybiniame procese kartais naudojami ir labai stiprūs argumentai, kurie iš arčiau pasižiūrėjus, ne tokie ir stiprūs“, – aiškino premjeras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau verslui nebeaišku, ar tikrai visi surinkti mokesčiai atiteks gynybai stiprinti. Prezidentas yra sakęs, kad didinti išlaidas saugumui būtina, bet ne socialinės gerovės sąskaita.
„Pučiama gynybos migla, kai pradedi gilintis viduje, supranti, kad vienas mokestis bus tam skirtas, kažkas savivaldybėms, socialinėms problemoms, kažkas bus sveikatos klausimas, o tada tu nebesupranti, o tai kam visa ta mokesčių reforma“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškina, kad taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai reikalingi, kad Lietuva gautų jai priklausančius europinius pinigus. Kitų mokesčių įvedinėjimui didelio reikalo nebėra. Europos Komisija atrišo rankas skolintis.
„Finansavimo šaltinių gynybai yra pakankamai, ypač po vakarykščio Europos Komisijos sprendimo, kur yra ir lengvatinės paskolos, ir atšaukiamos ketveriems metams fiskalinės drausmės taisyklės“, – aiškino vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
„Tai, kas vyksta aplinkui, kainuoja, kainuoja visiems. Galvoti, kad kažkas ateis ir padovanos mūsų šaliai saugumą ir kitoms šalims taip pat, dar po to apdalins lengvatomis ar saldainiais kokiais, yra absoliučiai naivu“, – „Žinių radijui“ tvirtino finansų ministras.
Verslas pritaria visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui – į biudžetą tai būtų papildomi 600 mln. eurų. Siūlo peržiūrėti valstybės išlaidas – tai sutaupytų dar 300 mln. Taip pat – 1 proc. padidinti PVM tarifą. Tai reiškia dar 300 mln. eurų kasmet, tačiau dėl šito valdžia griežtai prieš.
Naujausi komentarai