VALSTYBĖS KARDAS VIRŠ „ACHEMOS GRUPĖS“

Vis labiau stiprėja konfliktas tarp valstybės ir koncerno „Achemos grupė“, kurio užuomazgos atsirado ne kur nors kitur, o Klaipėdoje.

Girdėjo tik grasinimą

Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ negalėjo surengti akcininkų susirinkimo ir priimti sprendimo dėl Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos perkėlimo į antrinę bendrovę SGD terminalą. Tai neva sutrukdė vartotojams sumažinti dujų kainas nuo liepos 1 d.

„Klaipėdos naftos“ vadovybė dėl to iš dalies apkaltino koncerną „Achemos grupė“, kad šis prieš pat susirinkimą pateikė pretenziją dėl planuojamos veiklos perleidimo antrinei bendrovei.

Kai tarpininko vaidmens ėmėsi Energetikos ministerija, „Achemos grupės“ savininkė Lidija Lubienė susitikime su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu išgirdo reikalavimus ir grasinimą, kad jei neišpildys dviejų sąlygų, jiems dujų mokestis ne tik nemažės, bet gali būti ir padidintas.

„Tai reiškia tiesų kelią į koncerno „Achemos grupė“ bankrotą su AB „Achema“ pirmoje eilėje“, - komentavo L.Lubienė. Vien „Achemoje“ dirba per 1 100 darbuotojų su vidutiniu maždaug dviejų tūkstančių eurų atlyginimu.

Konflikto užuomazgos – Klaipėdoje

„Klaipėdos naftoje“, kur valstybė valdo 70 proc. akcijų, su jos antra pagal dydį akcininke „Achemos grupe“ (10,4 proc. akcijų) konfliktai vyksta jau seniai.

Jie buvo įžiebti dar tuo metu, kai  „Klaipėdos naftai“ vadovavo dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Konfliktas kilo tarp „Klaipėdos naftos“ ir šalia jos esančio „Achemos grupės“ valdomo „Krovinių terminalo“.

R.Masiulio iniciatyva tarp „Orlen Lietuva“ ir „Klaipėdos naftos“ buvo pasirašyta sutartis krauti visą Mažeikiuose pagamintą benziną ir dyzeliną per „Klaipėdos naftą“ taip eliminuojant „Krovinių terminalą“. 

Vėliau „Klaipėdos nafta“ užkirto kelią „Krovinių terminalo“ plėtrai, per teismą panaikindama jau išduotą statybos leidimą statyti naujas talpyklas ir estakadą. Priežastis paprasta - neva nebūtų išlaikytos sanitarinės normos tarp planuojamų statinių „Krovinių terminale“ ir „Klaipėdos naftos“ kontoros.

Toks formalumas Klaipėdos uoste iki šiol laikomas keistu ir nesuprantamu, juo labiau, kad tai vykdyta su pačios „Klaipėdos naftos“ dešimtadalio akcijų paketo turėtoja. Stebimasi, kad taip elgėsi valstybės, kuri yra suinteresuota naujomis investicijomis ir uosto plėtra, valdoma įmonė.

Net kelerius metus vykstantys teismo procesai, kurie dar yra nesibaigę, sustabdė „Krovinių terminalo“ plėtrą. Kad su „Achemos grupe“ nesutarimų ir bylų yra daug, BNS pripažino ir dabartinis „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius.

Ar prieis iki kompromisų?

Valstybės Damoklo kardas virš „Achemos grupės“ pakibo ir dėl paties Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, tiksliau, įvesto dujų mokesčio.

„Achemos grupė“, kurios įmonė „Achema“ iš Jonavos, yra didžiausia dujų naudotoja Lietuvoje, ieškojo būdų, kaip pasistatyti nedidelį privatų SGD terminalą. Tačiau valstybė tą jos norą nukirto.

Atsirado brangiai kainuojantis dabartinis SGD terminalas, kuris tampa sunkia našta Lietuvos valstybei, o dar sunkesne „Achemos grupei“, kuri priversta mokėti dujų mokestį. Ji šį mokestį netgi buvo apskundusi teismui.

Nuo Klaipėdos SGD terminalo atidarymo praėjo 5 metai, jis taip ir nesugebėjo išvystyti platesnės veiklos. Dabar atjungus SGD terminalo bendrovę nuo „Klaipėdos naftos“ dėl SGD terminalo tikimasi gauti valstybės pagalbą. Tačiau „Achemos grupės“ pateikta pretenzija stabdo procesą, užtraukė kreditavimo šešėlį tarptautinėse rinkose. „Klaipėdos nafta“ norėtų, kad „Achemos grupė“ ne tik atsiimtų pretenziją, bet ir garantuotų, kad nebus skundžiami tolesni sprendimai ir su Europos Komisija suderinta valstybės pagalba.

Ką už tai gautų „Achemos grupė“? Spaudimą, kurį išgirdo Energetikos ministerijoje? Garantuotą bankrotą, apie kurį prabilo L.Lubienė? O gal kompromisų ieškojimą ne tik santykiuose tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“, bet ir kompromisus dėl dujų mokesčio, garantijas, kad nebus dirbtinai žlugdoma „Achemos grupė“ ir Jonavos „Achema“?

Valstybės Damoklo kardas gali sukapoti bet kokį verslą, sužlugdyti atskiras šakas, kaip jau yra buvę Lietuvoje, bet ar ne svarbiau šiuo atveju būtų rasti kompromisų dėl verslo santykių tiek Vilniuje, tiek Jonavoje ar Klaipėdoje?