2012 m. Lietuvoje 36 viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projektai buvo vykdomi koncesijos būdu. Tokie projektai sudaro galimybę viešajam sektoriui jų įgyvendinimo pradžioje beveik nenaudoti savo lėšų investicijoms, o išlaidas, reikalingas objektui sukurti ir eksploatuoti, patirti panašiomis dalimis per visą sutarties įgyvendinimo laikotarpį.

Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar pasirengimas koncesijos projektams, jų įgyvendinimas ir kontrolė padeda viešajam sektoriui pasiekti geresnių rezultatų, rašoma pranešime spaudai.

„Koncesijos būdu vykdomi projektai ne visais atvejais rengiami taip, kad būtų užtikrinta jų socialinė ir ekonominė nauda visuomenei, o sutartys ne visada tinkamai vykdomos ir efektyviai prižiūrimos, todėl didėja rizika, kad koncesijos tikslai nebus pasiekti“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu nustatyta, kad dalies projektų koncesijos sutartys sudarytos neatlikus galimybių studijų ir neįrodžius, kad privataus partnerio dalyvavimas yra pagrįstas realia nauda viešajam sektoriui. Teisinis koncesijų reglamentavimas taip pat neskatina koncesininkų veikti efektyviai: koncesijos atlygių dydžiai tinkamai nepagrįsti ir nesiejami su prisiimtos rizikos dydžiu, nenumatyta galimybė atlygius keisti atsižvelgiant į koncesininko veiklos rezultatus.

Pasitaikė atvejų, kai koncesijos sutarties sąlygos tapo mažiau naudingos koncesiją suteikiančiajai institucijai, nei buvo nustatytos konkurso sąlygose ar koncesininko įpareigojančiame pasiūlyme konkursui. Tokie skirtumai tarp konkurso sąlygų ir įpareigojančio pasiūlymo su pasirašyta koncesijos sutartimi iškraipo konkursų skaidrumą, diskriminuoja kitas įmones bei parodo, kad suteikiančiosios institucijos ne visada derybų metu geba pagerinti koncesijų sąlygas viešajam sektoriui.

Nagrinėjant pasirinktų koncesijų sutarčių vykdymą pastebėta, kad ne visada sutartyje numatyti įsipareigojimai vykdomi tinkamai, o atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą nenumatyta arba numatyta, tačiau nepakankamai atgrasanti. Yra tokių koncesijos sutarčių, kuriose tinkamai nenustatyti minimalūs siektini rezultatai, todėl taikyti poveikio priemones koncesininkui tampa beveik neįmanoma.

Ne visais atvejais sutarčių vykdymo priežiūra buvo pradėta laiku, todėl kylančios problemos gali būti neišspręstos laiku ar apskritai nepastebėtos. Nors beveik visais atvejais koncesininkai yra įpareigoti teikti kasmetines audituotas finansines atskaitomybes ir veiklos ataskaitas,  tačiau nereikalaujama teikti kitų rodiklių, padėsiančių įvertinti, ar koncesijos tikslai yra pasiekiami ir ar sutartis vykdoma tinkamai.

Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias tobulinti koncesijos tikslingumo ir galimos naudos visuomenės poreikiams įvertinimą, gerinti projektų parengimo, jų įgyvendinimo ir priežiūros kokybę, koncesijos sutarčių vykdymo ir priežiūros kontrolę.