– Labiausiai erzina turbūt noras vėl iš naujo apmokestinti pelną, kuris ką tik buvo apmokestintas padidintu tarifu, ir įvesti progresinius mokesčius visų rūšių pajamoms. Investuotojai yra žmonės, kurie geriausiai moka skaičiuoti, ir jeigu apskaičiuoja, kad grąža nuo investicijų Lietuvoje mažėja, tai labai greitai gali būti priimami sprendimai investuoti ne Lietuvoje. Pastaruoju metu mes beveik apskritai nesulaukiame užsienio investuotojų dėmesio. Esame maža šalis ir tikrai turime lygiuotis į konkurentus, į aplinkines šalis ir siūlyti žymiai geresnes mokesčių sąlygas tam, kad turėtume didelę bazę įmonių ir žmonių, kurie moka mokesčius į mūsų biudžetą. Kalbėjome ir apie tai, kad yra bent keturi šaltiniai be mokesčių, kurie gali papildyti mūsų gynybos fondą. Pirmiausia yra viešojo sektoriaus efektyvinimas, yra ekonomikos didinimas, kaip jau kalbėjau, yra skola ir didžiulis šaltinis yra valstybės turtas ir žemės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Šiandieną (vakar, – „Kauno diena“) diskusijoje su jumis dalyvavo ir valdžios atstovai. Ar jie išgirdo jūsų pastabas, ar išgirdo ekonomistų rekomendacijas? Nes ekonomistai irgi sako, kad apmokestinti pajamas neefektyvu ir dažniausiai tai atsisuka kitu galu – ekonomika pradeda lėtėti.
– Tikrai daug kalbėjome apie tai, kad negalima taikyti aritmetinio skaičiavimo būdo, ir tai, kad tarifo padidinimas kartais lemia pajamų sumažėjimą. Be to, mūsų Teisėkūros pagrindų įstatymas tiesiog reikalauja, kad būtų svarstomos skirtingos alternatyvos, o sprendimai turi būti priimami įvertinus, kuri alternatyva leidžia geriau pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tai manau, kad Seime mes turėtume būtent matyti skirtingas alternatyvas, smagu, kad visuomenė taip aktyviai įsitraukia į įstatymų svarstymą, ir kad rinktumės tai, kas užtikrintų ekonomikos augimą, darbo vietą išlaikymą Lietuvoje, didesnes pajamas ir, atitinkamai, pajamas ir biudžetą.
– Ar tie politikai, kurie dalyvavo šioje diskusijoje, suprato, ką jūs jiems norėjote pasakyti?
– Manau, kol kas labiau yra norima laikyti rinkiminių pažadų. Žinome, kad buvo žadėti progresiniai mokesčiai. Bet kartu politikai juk visada sakė, kad atėję į valdžią jie įvertins realią situaciją ir tuomet spręs, kuriuos rinkiminius pažadus verta įgyvendinti ir nuo kurių gal verta susilaikyti. Būtent progresiniai mokesčiai gali atsisukti prieš rinkėją, nes žmonės tiesiog gali netekti darbo vietų ir gerų, stabilių pajamų, kurias mes šiandien Lietuvoje visi turime. Na, labai tikiuosi, kad bus girdimi ir šitie argumentai, nes rinkėjų interesų reikia žiūrėti visgi ilgalaikėje perspektyvoje.
– Galbūt dėl to premjeras Gintautas Paluckas taip stipriai priešinasi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimui 1 procentiniu punktu ir sako, kad tai būtų silpniausios visuomenės grandies skriaudimas. Ar verslas palaikytų 1 procentiniu punktu didėjantį PVM?
– Tikrai tai turbūt būtų tvariausias sprendimas, kuris iš karto užtikrina daugiau kaip 300 mln. eurų metinių pajamų į biudžetą. Panašiu keliu ėjo ir estai. Įdomu, kad jei dabar naikina pelno mokestį, kurį buvo įvedę, ir GPM stengiasi grąžinti į tą lygį, kuris buvo iki mokesčių padidinimo. Vienintelis mokestis, kurį jie žada išlaikyti padidintą, tai PVM. PVM Estijoje nuo liepos mėnesio bus 24 proc.
Faktas tas, kad kiekviena įmonė turi savo uždirbtą pelną, bet negali investuoti jo į savo plėtrą prieš tai nesumokėjusi mokesčių.
– Dar vienas būdas gauti pinigų, patys ekonomistai sako, – nekilnojamojo turto (NT) mokesti. Jis būtų tvarus ir visas pasaulis jį moka. Ar apie tai buvo kalbėta jūsų diskusijoje?
– Šiandien (vakar, – „Kauno diena“) apie NT mokestį tikrai nekalbėjome. Daugiausia kalbėjome apie tuos ekonomikai žalingus mokesčius, t. y. gyventojų pajamų mokestį ir įmonių pelno mokestį. Labai svarbu, kad įmonėms buvo pažadėta, jog jos galės reinvestuoti uždirbtą pelną be mokesčių apsunkinimo. Kol kas paviešintame mokesčių pakete nėra tokių nuostatų, yra numatytas tik momentinis nusidėvėjimas, o tai yra tik mokesčio kilnojimas laike, jeigu vienais metais sumokėsi mažiau, tai kitais metais sumokėsi daugiau. Įmonės visąlaik skundžiasi, kad joms trūksta prieigos prie kapitalo, svajoja apie bankus, kurie skolins geresnėmis sąlygomis. Faktas tas, kad kiekviena įmonė turi savo uždirbtą pelną, bet negali investuoti jo į savo plėtrą prieš tai nesumokėjusi mokesčių. Ir būtent šią žalą ekonomikai, manau, ši reforma turėtų pašalinti, tada turėsime augančią ekonomiką. Kalbėjome apie tai, kad 100 mlrd. eurų BVP yra tas tikslas, kurį sau kelia ir verslas, ir, kaip suprantu, dabar jau sau kelia ir Vyriausybė. Tai jeigu mes norime BVP padidinti nuo 80 mlrd. iki 100 mlrd. eurų, reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas uždirbti daugiau visiems. Progresiniai mokesčiai, deja, to neskatina.
Naujausi komentarai