VERSLO ATSTOVAI: MAŽAI BARŲ IR KAVINIŲ GALI DIRBTI SU TOKIAIS RIBOJIMAIS

Verslo atstovai sako, kad klientų baruose po Vyriausybės įvestų apribojimų pastebimai sumažėjo, o daugelis įstaigų nuo kitos savaitės ketina užsidaryti. Jie taip pat teigia, kad valdžios sprendimai nėra adekvatūs, ir pasigenda jos pagalbos.

Vilniaus naktinio aljanso (VNA) pirmininkas Markas Adamas Haroldas Eltai teigė, kad po trečiadienį įvestų karantino ribojimų maitinimo įstaigoms, barams ir naktiniams klubams, lankytojų juose, palyginus su pirmadieniu ir antradieniu, sumažėjo apie 20 proc.

„Mieste žymiai ramiau nei įprastai. (...) Vakar žmonių baruose buvo apie 20 proc. mažiau nei pirmadienį ir antradienį“, – sakė jis.

M. A. Haroldas pažymėjo, kad dabartinė apribojimų formuluotė reiškia, jog labiausiai nukentės mažieji barai ir maitinimo įstaigos.

Mieste žymiai ramiau nei įprastai. (...) Vakar žmonių baruose buvo apie 20 proc. mažiau nei pirmadienį ir antradienį

„Bus daugiau (užsidarančių barų – ELTA). Su tokiais apribojimais mažai kas galėtų dirbti, o tokia apribojimų formuluotė reiškia, kad mažesniems barams, klubams, kavinėms yra žymiai blogiau (nei didiesiems verslams – ELTA)“, – sakė jis pridurdamas, kad tokiu būdu naikinama ir ribojama šio verslo segmento įvairovė, kadangi, užsidarius mažiesiems barams ir kavinėms, rinkoje liktų tik didieji verslai, į kuriuos pereitų, nors ir sumažėję, klientų srautai.

VNA pirmininkas taip pat tikino, kad COVID-19 viruso plitimas svetingumo sektoriuje yra pakankamai mažas, o ribojimai jam yra pertekliniai.

„Žiūrint į pasaulinę statistiką matome, kad (...) 3–5 proc. susirgimų ir problemų buvo fiksuojama svetingumo sektoriuje (...), o visa kalba yra apie tai, kad reikia uždaryti barus. Tai kaip mes sprendžiame problemas, jeigu tokį mažą procentą (ribojame – ELTA)“, – teigė jis.

Anot M. A. Haroldo, be pagrindo įvesti tam tikrus ribojimus naktinio pasilinksminimo vietoms tėra imitacija, kad kovojama su virusu.

„Iš kur ištraukta idėja, kad reikia apriboti (darbo laiką iki – ELTA) vidurnakčio ir atakuoti vieną subsektorių be jokio pagrindo. Tai yra tiesiog neteisybė. (...) Negalima be pagrindo atakuoti vieno mažo sektoriaus ir tada imituoti, kad kovojama su virusu. (...) Visa kalba yra nukreipta prieš naktinius klubus, nes tai tiesiog yra politiškai patogu“, – Eltai teigė VNA pirmininkas.

„Jei situacija yra labai bloga dėl to, kad valdžia nesuvaldo plitimo, kuria neveikiančias taisykles ir virusas išplinta visur, – aišku, mes pritariame, kad tokiu atveju reikia uždaryti visiškai viską tas dvi savaites (...), o ne kokį vieną mažą subsektorių ir apsimesti, kad tai yra sprendimas“, – pridūrė M. A. Haroldas.

Tuo metu Lietuvos barų ir kavinių asociacijos (LBKA) prezidentas Raimondas Pranka teigė, kad didelė dalis barų po įvestų apribojimų ketina dirbti tik savaitgaliais arba iš viso užsidaryti.

„Žmonių mažiau jau nuo praėjusio savaitgalio. Žmonės ir bijo, ir supranta situaciją, ir klauso nurodymų. Galbūt kažkas dar iš inercijos dirbs šią savaitę, bet kitą jau daugelis nusprendę užsidaryti ar dirbti tik savaitgaliais, kai daugiau žmonių“, – Eltai sakė jis.

R. Pranka tikino, kad daugelis barų ir naktinio pasilinksminimo vietų gali dirbti tik 20–30 proc. pajėgumu, daliai jų neišvengiamai teks visai užsidaryti, ir pabrėžė, jog vis dar tikimasi efektyvesnės paramos iš valstybės.

„Kai kurie gali užsidaryti, kai kurie iškęs ir išliks, turėdami nežmoniškus nuostolius, kuriuos ir taip turime. Dabar daugelis tik 20–30 proc. pajėgumu galime dirbti. Žmonių ir šiaip mažiau, nes žmonės bijo, yra socialiai atsakingi – viskas yra tvarkoje, mes tai suprantame. Bet, kai verslui uždraudžiama dirbti, mes norime iš valstybės pagalbos, ir normalios pagalbos, o ne kad kažkiek duotų, kad mes „nebambėtume“, – sakė jis.

„Mes gi suprantame situaciją. (Valdžia – ELTA) geriau sakytų užsidarykite, būkime socialiai atsakingi, mažinkime tuos socialinius kontaktus, o jūs gausite normalų kompensacinį planą. Tuomet būtų ramu. Dabar mes turime klausinėti, prašyti, kad išliktume“, – pridūrė R. Pranka.

ELTA primena, kad nuo trečiadienio karantino režimas įsigaliojo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybėse. Karantinas šiose savivaldybėse tęsis iki lapkričio 11 dienos 24 val.

Nuo pirmadienio karantino režimas galioja Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse, taip pat pratęstas karantinas Raseinių rajono savivaldybėje.

Vyriausybė taip pat yra nusprendusi sutrumpinti maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiką: šių įstaigų veikla leidžiama nuo 7 iki 24 valandos.