Ribą iki 15 tūkst. eurų anksčiau siūlęs didinti „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad dabartinė tvarka riboja žmonių galimybes naudotis savo pinigais bei yra naudinga bankams. Be to, grynieji būtini ekstremalios situacijos atveju, jei sutriktų bankų veikla.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ribos didinimui nepritaria ir norėtų ją dar labiau mažinti.
Tuo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad padidinus ribą iki 10 tūkst. reikšmingų pokyčių neįvyks, nors kovai su šešėliu tai nepadės.
„Esam su ekspertais konsultavęsi, su VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos – BNS) ekspertais, iš tiesų ta riba – ar penki, ar dešimt tūkstančių – ne itin daug ką keičia“, – LRT televizijai teigė K. Vaitiekūnas.
„Rizikos nėra iš tiesų didelės. Ir ekspertai sako, kad, be abejo, tai nepadės kovai su šešėliu, bet ir labai didelės neigiamos įtakos neturės“, – pridūrė ministras.
Anksčiau šiemet „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15 tūkst. eurų. Rugpjūtį Finansų ministerija tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.
Visgi, dabar ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą iki 10 tūkst. eurų, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą. K. Vaitiekūnas pripažino, kad šis siūlymas yra svarbus „Nemuno aušrai“.
„Iš tiesų „Nemuno aušrai“ tai buvo svarbus klausimas nuo pradžių, jie visada jį kėlė. Iš pradžių buvo 15 tūkst. siūlymas, kuris neatitinka direktyvinio reguliavimo, o dabar dėl 10 tūkst., kuris absoliučiai logiškas ir atitinka visas taisykles“, – sako finansų ministras.
Anot R. Žemaitaičio, dabartinė tvarka yra naudinga bankams bei apriboja žmonių galimybę naudotis savo pinigais.
„Kai žmonėms buvo apribotas grynųjų pinigų atsiskaitymas, bankų pelnas amplitudiškai didėjo ir pinigų skaičius bankuose padidėjo. Antras momentas – žmogui yra atimta teisė laisvai disponuoti savo uždirbamais pinigais ir juos turėti", – BNS sakė politikas.
Anot jo, šešėlinė ekonomika daugiausia susijusi su kriptovaliutomis, o ne grynaisiais: „Pas mus to šešėlio praktiškai Lietuvoje nėra. (...) Šiandieną šešėlis yra kriptovaliutose.“
Tuo metu R. Žemaitaičio siūlymui nepritariantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas A. Sysas siūlė šią ribą dar labiau mažinti, nes, anot jo, didesnė riba augina ekonomikos šešėlį.
„Aš net teikiau trijų tūkstančių eurų sumą vietoj penkių tūkstančių eurų. Jeigu pasižiūrėti, ar dažnai mums reikalingos tokios sumos ką nors pirkti. Yra tam sąskaitos, iš vienos į kitą pervedi ir žymiai mažiau problemų. Aš labai nepritariu šitam siūlymui, nes mus (Lietuvą – BNS) kritikuoja dėl didelio šešėlio ir grynieji pinigai pasitarnauja tam, kad šešėlis būtų didesnis“, – BNS teigė parlamentaras.
Anot jo, sutarimo, kaip balsuoti, tiek jo partijoje, tiek koalicijoje, nėra.
„Aš laikysiuos savo pozicijos. Jeigu mes tikrai realiai norim mažinti šešėlį, tai reikia kuo mažiau grynų pinigų naudoti. O kaip ten bus balsuojama, aš negalėčiau pasakyti. Koalicinėje Vyriausybės programoje tokių dalykų lyg nėra“, – BNS aiškino politikas.
Verslas: padidinus atsiskaitymo grynaisiais ribą augtų šešėlinė ekonomika
Investuotojų asociacija „Investors’ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ taip pat nepritaria Finansų ministerijos siūlymui ir ragina išlaikyti galiojančią 5 tūkst. eurų ribą.
„Lietuva jau dabar susiduria su reikšmingais šešėlinės ekonomikos iššūkiais, esame tarp prasčiausiai pridėtinės vertės mokestį surenkančių ES valstybių. Todėl siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nėra nei ekonomiškai pagrįstas, nei atsakingas. Priešingai, tai silpnintų prevenciją ir apsunkintų sąžiningų rinkos taisyklių užtikrinimą“, – pranešime sakė „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.
Remiantis EBPO ir nacionalinių institucijų duomenimis, Lietuvoje apie 60 proc. atsiskaitymų vis dar vyksta grynaisiais ir tai yra vienas didžiausių rodiklių euro zonoje.
„Investors’ Forum“ ir „Baltosios bangos“ teigimu, tarptautinė praktika rodo aiškią tendenciją: kuo didesnė grynųjų pinigų apyvarta, tuo didesnė neapskaitytų sandorių ir mokesčių vengimo rizika.
„Valstybės politika šiandien turi būti nukreipta į mokesčių surinkimo stiprinimą ir gerinimą, o ne į sprendimus, kurie silpnina kontrolę ir didina neapskaitytų sandorių riziką“, – pranešime teigė „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė, „Investors’ Forum“ strateginė konsultantė Rūta Skyrienė.
Verslo organizacijos pabrėžia, kad Lietuvoje veikia moderni ir plačiai prieinama negrynųjų atsiskaitymų infrastruktūra, todėl dabartinė riba nekelia kliūčių nei verslo operatyvumui, nei kasdienei ekonominei veiklai.
„Baltosios bangos“ vadovė Ieva Lapeikienė BNS teigė, kad dabar numatyta išimtis – jei neįmanoma atsiskaityti negrynaisiais, sandoris gali vykti grynaisiais apie tai informuojant VMI.
BNS rašė, kad Seimas kovą priėmė svarstyti „Nemuno aušros“ siūlymą padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 15 tūkst. eurų, o per pateikimo procedūrą partijos lyderis R. Žemaitaitis sakė siūlysiąs nustatyti 10 tūkst. eurų ribą.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
Naujausi komentarai