„Planuojame 12 naujų investicinių projektų, kurių bendra vertė yra 1,357 mlrd. eurų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė P. Petrauskas.

Anot jo, investuoti Lietuvoje planuoja Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos bei Kanados bendrovės: „Pagrindinės kryptys yra dronai, cheminiai elementai, sprogmenys, amunicija.“

Kaip rašė BNS, ministras Edvinas Grikšas rugsėjį sakė, kad investicijomis į Lietuvos gynybos pramonę domisi bent penki potencialūs investuotojai. Jo teigimu, Lietuvai svarbu pritraukti dar bent du didelius žaidėjus gynybos srityje.

Pasak P. Petrausko, dabar Lietuvoje veikia apie 80 bendrovių, kurių „reikšmingą dalį pajamų“ sudaro gynybos produkcija, o vien tik ją gamina 23 įmonės, jų pajamos 2024 metais siekė 312 mln. eurų.

„73 įmonės yra eksportuojančios. Reiškia, atsivežame pinigus į Lietuvą, tai yra gamybiniai pajėgumai ir tos eksportuojamos prekės yra paklausios“, – sakė viceministras.

Jo teigimu, visame sektoriuje dirba apie 5 tūkst. žmonių, jie uždirba vidutiniškai 3,13 tūkst. eurų: „Įmonės pakankamai gyvybingos ir moka konkurencingus atlyginimus. (...) Augimas yra, poreikis yra.“

Krašto apsaugos ministerijos kancleris Dainius Ivoškis teigė, jog skatinant vietinę gamybos pramonę ministerija iš Lietuvos gamintojų perka produkciją ir perduoda ją Ukrainai, kur lietuviška įranga testuojama realiomis mūšio sąlygomis. Pasak kanclerio, dalį produktų perka ir Lietuvos kariuomenė.

BNS rašė, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ kartu su Lietuvos įmonėmis pradeda statyti kelių šimtų milijonų eurų vertės šaudmenų gamyklą Baisogaloje, Radviliškio rajone.

Be to, skelbta, kad Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo Giraitės ginkluotės gamyklos teritorijoje.