Daržovių šiltnamiuose augintojams prašant dosnesnės valstybės paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad dabar į ją galės pretenduoti ir mažesni šiltnamiai. Paulius Astrauskas sako, kad minimali ploto riba paramai mažinama nuo 0,5 ha iki 10 arų.

„Taip sudaromos sąlygos paramą gauti ypatingai smulkiesiems šiltnamių turėtojams“, –  trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė P. Astrauskas.

Jis teigė, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatyta šiltnamių ūkiams skirti daugiau negu 7 tūkst. eurų už hektarą (daugiau nei 70 centų už kvadratą) paramos, o šį dydį peržiūrėti būtų galima ne anksčiau kaip 2025 metais. 

„Ateinančiame laikotarpyje uždaro grunto šiltnamiai galėtų gauti apie 7–7,5 tūkst. eurų už hektarą. Jei šiltnamių plotas toliau mažės ar bus kokie nors persiskirstymai, ta išmokų suma gali didėti iki 30 proc.“, – teigė viceministras.

„Tai ne trumpalaikiams svyravimams kompensuoti priemonė, ji ilgalaikė ir bus taikoma visą laikotarpį, nepriklausomai, kokios sąlygos bus rinkoje ir kokie bus energetiniai kaštai“, – pridūrė jis.  

Lietuvos daržovių augintojai sako, kad kai kurie šalies šiltnamiai tenkinasi 1–3 proc. pelnu arba dirba į minusą, todėl atsisako energijai imlių daržovių auginimo. Jie prašo valstybės paramos, kitaip teigia galintys bankrutuoti. 

Įmonės „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius tvirtina, kad dabar šiltnamių situacija yra „labai liūdinanti“, o bendrovės „Anykščių daržovės“ vadovas Valdemaras Juška prognozuoja, kad šie metai bus patys blogiausi – jeigu valstybė neskirs paramos, bus dar viena šiltnamių bankrotų banga.  

„Toliau dirbame ant išgyvenimo ribos su 1–3 proc. pelnu, kai kurie šiltnamiai dirba į minusą. Ūkiai jau atsisakinėja mažai pelningų produktų, kurie imlūs energijai, trumpina auginimo sezoną, dėl ko kyla kainos ir ima trūkti daržovių. Tai nereiškia, kad mes jos negalime užauginti, o reiškia, kad mes nebegalime išgyventi“, – komitete kalbėjo E. Masevičius.

„Kelnės mums jau numautos, nebėra ko nusimauti“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiltnamių verslo situacija išaugus energijos kainoms yra labai liūdinanti: „Konkurencinė kova su kaimyninėmis šalimis nelygi ir jai įtakos turi PVM tarifai, kurie pas kaimynus siekia nuo 0 iki 9 proc., o Lietuvoje – 21 proc.“ 

Anot E. Masevičiaus, į Lietuvą važiuoja produktai iš tų šalių, kur labiau remiami šiltnamiai ir yra mažesnis PVM. 

„Šiaurės šalyse mokamos 8–9 eurų už kvadratą išmokos už šiltnamiuose auginamą produkciją, Lietuvoje – 70 centų“, – kalbėjo E. Masevičius.

Įmonės „Anykščių daržovės“ vadovas V. Juška, pasak kurio, įmonė Anykščiuose yra didžiausias darbdavys, sako, kad šie metai bus patys blogiausi.

„Jeigu nepadės šiais metais, gal dar kitais, bus antra šiltnamių bankrotų banga, nes nei iš praėjusių metų, nei iš anksčiau neturime atsargų“, – komitete pareiškė jis.  

Ūkininkas skaičiuoja, kad šiltnamių turėtojai per metus sumoka 6 mln. eurų mokesčių valstybei, tuo metu valstybė jiems neranda lėšų paramai. Pasak jo, visiems asociacijai priklausantiems šiltnamių ūkiams reiktų 1,7 mln. eurų.

Pasak jo, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, susietoji parama šiltnamių sektoriui sumažėjo keturis kartus – iki 350 tūkst. eurų: „O viskas pabrango“.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, šiltnamių renovacija iki 2015 metų „didžiąja dalimi“ buvo atlikta valstybės lėšomis, – 2021–2022 metais ūkiams skirta 16 mln. eurų. 

Komiteto vadovas skaičiavo, kad pernai biokuras, naudojamas šiltnamių šildymui, kainavo 26,8 euro, o šiemet –  23,8 euro už megavatvalandę.

„Todėl prašyčiau šiltnamininkų pripažinti tai, kas yra tiesa“, –  teigė jis. 

Viceministras P. Astrauskas pabrėžė, kad 2019–2022 metais šiltnamių plotai susitraukė 7 proc., tačiau derlius nemažėjo. „Derlius kasmet vis didesnis buvo ir pernai siekė 35 tūkst. tonų“, – parlamentarams teigė viceministras.