VIDAUS LAIVYBA IR DIDELĖS JOS GALIMYBĖS LIETUVOJE

Nesprendžiami globalaus atšilimo iššūkiai atneš liūdnų padarinių mūsų, o ypač ateities kartų, aplinkai ir gyvenimo kokybei. Todėl tvarus transportas yra viena iš pagrindinių ES žaliojo kurso susitarimo dalių.

2023 m. sausio 23 d. Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas buvo pakviestas į „High Level InvestEU: Financing Europe’s Future“ konferenciją Briuselyje, kurioje pateikė savo darbus, atliktus vidaus vandenų laivybai ti, pristatė vidaus vandens kelių galimybes, potencialą, laikantis žaliojo ES kurso. VVKD tvirtai laikosi strategijos, kad, logistikos grandinėms tampant tvaresnėms, pažangūs sprendimai, integruojami į vieną grandinę, duos maksimalią naudą. Vandens transportas yra ekologiškiausias, nesukeliantis avarijų, neribotų galimybių, be to, ekonomiškiausias iš visų transporto rūšių.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos vidaus vandens keliai turi būti jūrinio uosto tęsinys. Didžioji dalis krovinių Kaunas–Klaipėda turi keliauti Nemunu, renkantis klimatui palankų kursą, investuojant į žaliąją laivybą ir taupant CO_². Šiuo metu Europos investicinio banko specialistai vertina, kad apie 2 mln. t esamų krovinių gali būti perkelta į vidaus vandenis. Direkcijos siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidėtų prie nacionalinio transporto CO_²  pėdsako mažinimo, iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektrinėmis baržomis. Valstybės valdomos įmonės turi galimybę inicijuoti išskirtinius projektus, kurie paliečia visą transporto sektoriaus modelį, siekti tvarios ekonomikos ir sukurti naujų transporto galimybių“, – sakė VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas.

Kroviniai: VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas: Lietuvos vidaus vandens keliai turi būti jūrinio uosto tęsinys. VVKD archyvo nuotr.

Gamtos keliai ir žaliasis kursas

Europos bendrija aktyviai remia tvaraus transporto projektus, kurie, suprantama, turi būti tvarūs aplinkos, finansiniu ir socialiniu požiūriu. Dėl šių priežasčių daugelis šalių iš naujo atranda ar dar labiau vysto vidaus laivybą, kuri turi didžiulį ekonominį ir ekologinį potencialą.

Europos investicijų bankas (EIB) palaiko žaliosios laivybos idėją vidaus vandens keliuose Lietuvoje. EIB ekspertai, kartu su EIB Advisory Hub samdomais tarptautiniais ekspertais, 2023 m. pristatė metus trukusią studiją, pateikė įžvalgų ir sukūrė praktinį vidaus laivybos logistikos verslo modelį, leisiantį pasiekti nulines CO_² emisijas vidaus vandens laivyboje.

VVKD archyvo nuotr.

VVKD komandai „tvarumas“ nėra tik madingas žodis. Siekiant padėti Lietuvai įgyvendinti šiltnamio dujų emisijų mažinimo tikslus, direkcijos viena pagrindinių plano dalių tapo elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas.

Jį pabaigus, Lietuva būtų pirmoji Europoje turinti elektrinį vidaus laivybos laivyną. Ambicingame projekte numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir dvylika baržų. Turint politinį palaikymą, projektas galėtų prasidėti jau 2024 m. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė truktų apie 20 valandų su 20–30 minučių sustojimu pasikeisti baterijas ties Jurbarku.

EIB ekspertai apskaičiavo, kaip toks žaliosios laivybos projektas padėtų Lietuvos ekonomikai ir aplinkai: sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, oro taršą, spūsčių ir avarijų automobilių keliuose, triukšmo taršą ir gerintų biologinę įvairovę.

Progresas: Lietuva gali būti pirmąja Europos šalimi, turinčia elektra varomą vidaus vandes kelių laivyną. VVKD archyvo nuotr.

Bendras interesas

2021 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė 35 punktų veiksmų planą, skirtą padidinti vidaus vandens kelių transporto vaidmenį Europoje. Pagrindinis uždavinys yra perkelti daugiau krovinių per Europos upes ir tokiu būdu palengvinti perėjimą prie nulinės emisijos tikslo iki 2050 m. Tai atitinka Europos žaliąjį kursą ir tvaraus, pažangaus mobilumo strategiją, kurioje nustatytas tikslas transportavimą vidaus vandenų keliais ir trumpųjų nuotolių laivyba iki 2030 m. didinti 25 proc., iki 2050 m. – 50 proc.

VVKD taip pat puoselėja savo planus. „Per dešimtmetį tikimės reikšmingai pratęsti Nemuno vandens kelią, pastatydami šliuzą ties hidroelektrine Kaune, – sako V. Vinokurovas. – Tai sukurtų daug ilgesnį, 500 km vandens kelią. Taip pat daug potencialo turi Neries upė. Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungti vandens keliu. Vieną dieną Lietuvoje galėtume turėti iki 1 tūkst. km laivybai tinkamų vandens kelių kroviniams gabenti tvariai.“

VVKD archyvo nuotr.

Taigi Lietuva gali reikšmingai prisidėti prie ES iškelto žaliojo kurso tikslo – iki 2030-ųjų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., o iki 2050-ųjų pasiekti nulines emisijas. Šia strategija pagrįstai tikimasi sulėtinti planetos šilimą ir to sukeliamus pragaištingus klimato padarinius.