Vienas prasčiausių rodiklių: pensijos Lietuvoje – mažiau nei trečdalis algos | Diena.lt

VIENAS PRASČIAUSIŲ RODIKLIŲ: PENSIJOS LIETUVOJE – MAŽIAU NEI TREČDALIS ALGOS

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistikos duomenimis, santykis tarp darbo užmokesčio ir vidutinės gaunamos pensijos Lietuvoje siekia 31 proc. Tai – vienas prasčiausių rodiklių tarp 49 statistikos duomenyse minimų valstybių.

Labai atsiliekame

"Santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo, dar vadinamas pajamų pakeitimo norma, padeda įvertinti, kaip efektyviai valstybėse veikia socialinės apsaugos sistema, ir iliustruoja, kaip pensija geba pakeisti uždarbį, iki tol buvusį pagrindiniu pajamų šaltiniu", – teigia Loreta Načajienė, "Luminor investicijų valdymo" vadovė.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirbo 1 000 eurų, o Lietuvoje mokamos vidutinės pensijos dydis siekia 31 proc. prieš pensiją gautų pajamų, tai sulaukusiam pensijos žmogui tikėtina tik 310 eurų senatvės pensija.

Lyginant mūsų šalies rodiklį su fiksuojamais kitose valstybėse, Lietuva iš 49 statistikos duomenyse paminėtų valstybių lenkia tik Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę ir Meksiką. Ryškų atsilikimą iliustruoja visų EBPO statistikoje įtrauktų (58,6 proc.) ir ES šalių (63,5 proc.) pajamų pakeitimo normos vidurkiai.

Visose trijose Baltijos valstybėse veikia panašios trijų pakopų pensijų sistemos, tačiau senjorai gauna skirtingas išmokas.

Ori senatvė – mažai kieno

Antra vertus, pasak ekspertų, lygiuotis į itin aukštus pajamų pakeitimo normos vidurkius taip pat nereikėtų. Nors Indijoje ir Turkijoje pajamų pakeitimo normos siekia beveik 95 proc. (atitinkamai 94,8 proc. ir 93,8 proc.), tačiau reikėtų pastebėti, kad šiose valstybėse pensijų sistemos turi svarbių trūkumų.

"Statistika rodo, kad Indijoje ir Turkijoje pensijos praktiškai lygios iki pensijos gautam darbo užmokesčiui. Vis dėlto, Turkijos socialinės apsaugos sistema pasižymi dideliu ir nuolat augančiu deficitu, o štai Indijoje tik nedidelė žmonių dalis gauna pensijas. Dėl šių priežasčių negalėtume daryti išvados, kad šiose šalyse veikianti pensijų sistema yra pranašesnė už veikiančią Lietuvoje, kurioje 2021 m. pradžioje gyveno daugiau nei 1 mln. senatvės pensijos gavėjų. Norint tinkamai įvertinti Lietuvos situaciją, reikėtų palyginti ją su šalimis, kuriose yra įdiegta pakopinė pensijos kaupimo sistema", – dėmesį atkreipė L.Načajienė.

Baltijos šalių skirtumai

Visose trijose Baltijos valstybėse veikia panašios trijų pakopų pensijų sistemos, kurių pagrindiniai principai yra tapatūs. Šiose šalyse labai panaši pensinio amžiaus riba – tarp 63–65 metų – bei laipsniškas pensinio amžiaus ribos vėlinimas, tiesiogiai susijęs su ilgėjančia vidutine gyvenimo trukme. Tačiau šie panašumai yra lydimi ir skirtumų, sukuriančių nevienodas pensininkų gyvenimo sąlygas. EBPO duomenimis, kaimyninėse šalyse pajamų pakeitimo norma daugiau nei 20 proc. viršija rodiklį Lietuvoje – Latvijoje pajamų pakeitimo norma yra 54,3 proc., Estijoje – 53,1 proc.

"Baltijos valstybėse pirmojoje pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja visi dirbantys ir mokantys socialinio draudimo įmokas: Lietuvoje ir Estijoje socialinio draudimo suma bei dirbant praleisti metai verčiami į taškus, o šie, sulaukus pensinio amžiaus, pagal nustatytus rodiklius tampa pinigais. Latvijoje galioja sąlyginė nustatytojo dydžio įmokų sistema, todėl visos socialinio draudimo įmokos yra sumuojamos. Dar daugiau skirtumų atsiranda antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje kaupimas pensijai antrojoje pakopoje su retomis išimtimis yra privalomas daugumai darbuotojų", – sako pensijų specialistė.

Rašyti komentarą
Komentarai (35)

Europa

Na as asmeniškai pasakysiu taip yra koks 30% Lietuvos gyventojų dirba už minimalią algą ir gauna plius juodais kad išgyventų na o kai ateina pensiją aišku gauni s... Nes jei rodis darbdavys tau pilną alga taigi jam dar tiek pat reikės valstybės vagims sumokėti na taip ir gaunasi užburtas ratas. Žodžiu paprastam sąžiningam zmogeliui Lietuvoje geriau nedirbti tai ne ta valstybė kur būsi sveikas ir laimingas. Lietuvoje darbdaviai nesidalina su savo darbuotojais jie tik vergai jiems.

Na taip

Per 30 metu buvo visos partijos valdzioje ir zmones tik nuskurdino, isvoge viska ir dabar dar tebevagia. Jei nevogtu, tai salis desimt kart geriau gyventu ir pensijos butu ne ubagiskos.

Jonas

Gal pirma ministre tegu susitvarko ministerijoj nes dabar viena konsultante kalba viena kita jau kita mamoms auginusiom vaikus neberanda stazo be pagrindo nuskaito is sakaitu pinigus vizito i sodra kad parasyti pareikima pensijai reikia laukti dvi savaites nes kaip man paiskino pvz Kelmeja dirba tik viena darbuotoja o rumas tukstanciu kvaratu ir mokesciu moketojai ji islaiko o pslaugos negauna zodziu gausybe netvarko nekompetensijos aplaidumo ir taip bus visada nes biudzetinnkai uz nieka neatsako
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS