VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PATAISOS SUDARYTŲ DAUGIAU LANDŲ KORUPCIJAI?

Seimas ketina supaprastinti viešuosius pirkimus, sutrumpinti procedūras ir palengvinti perkančiųjų organizacijų naštą. Tačiau už pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas ketvirtadienį opozicija nebalsavo ir sutrukdė jas priimti. Esą pakeitimais siekiama ne viešuosius pirkimus supaprastinti, o atverti kelią didesnei korupcijai.

Vyriausybė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis Seimui siūlo trumpinti viešųjų pirkimų procedūras ir mažinti administracinę naštą. Siekiama, kad konkurse dalyvaujantis ir jį laimėjęs pagrindinis rangovas esminę darbų dalį atliktų pats, o ne kaip iki šiol dažna įmonė-laimėtoja darbus perpardavinėdavo subrangovams. Konkurso dalyviams nebegalios žemiausios kainos principas, būtų labiau atsižvelgiama į konkursantų patirtį ir kvalifikaciją. Be to siūloma dukart didinti mažos vertės pirkimų ribas.

„Yra padidinamos neskelbiamų derybų vertės nuo 100 000 iki 200 000 litų, darbams irgi kažkiek padidinamos vertės, bet senoji redakcija buvo priimta XX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais, dabar mes jau turime XXI amžių ir antrąjį dešimtmetį, o kainos per tą  laiką padidėjo vos ne dvigubai dėl infliacijos, tai logiška“, – aiškina Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Tačiau siūlymas prekėms ir paslaugoms padvigubinti mažos vertės pirkimų ribas, pasak Seimo opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų, kaip tik ir sudaro didesnę terpę korupcijai.

„Vertės padidinimas nuo 100 iki 200 tūkstančių litų prekėms ir paslaugoms įsigyti reikš, kad didesnę dalį atliekamų pirkimų bus galima atlikti supaprastintu būdu, tarkim, atliekant neskelbiamas derybas. Vien 2012 metais į mažos vertės pirkimų ribas buvo patekę pirkimų už daugiau nei 2 milijardus litų, remiantis viešųjų pirkimų tarybos duomenimis. Tai reikštų, kad šiais metais padarius tokius viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, tų pirkimų būtų dar daugiau ir būtų dar daugiau sandorių, kurie būtų atliekami taikant įvairias supaprastinimų procedūras, taip padidinant ir korupcines rizikas“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas sako, kad Vyriausybė, siūlydama lengvinti viešųjų pirkimų procesą, siūlo nuo 30 iki 15 dienų trumpinti laiką, per kurį tarnyba turi duoti atsakymą dėl sutarčių keitimo. Esą per metus tarnyba gauna per pusantro tūkstančio tokių paklausimų, į juos atsakyti turi 6 tarnybos darbuotojai, kurie to padaryti laiku nebespėsią.

„Bandoma padaryti taip, kad viešųjų pirkimų tarnyba nespėtų atsakyti, o yra nuostata, kad jeigu viešųjų pirkimų tarnyba nebespėja, vadinasi, ji pritaria. Tai aš nematau jokio skaidrumo, t. y. specialiai daromos dirbtinos ribos, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nespėtų sukontroliuoti, kur yra pinigai, kad galima būtų didelius pirkinius prasistumti, neskaidriai pirkimus padaryti“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas.

Tačiau Seimas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų šiandien nepriėmė. Grupei politikų išvykus į Maskvoje vykstančias tarptautines parlamentarų žaidynes, pritrūko valdančiosios daugumos balsų, o Seimo opozicija dėl pataisų nebalsavo.

„Manau, kad tai tik laikinas šito proceso sustabdymas. Manau, kad valdančioji dauguma mobilizuos jėgas ir anksčiau ar vėliau tą įstatymą priims, bet mes viliamės, kad visgi Lietuvos Respublikos prezidentė vetuos šitą įstatymą“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Balsuojant už įstatymo pataisas salėje buvo 65 parlamentarai, o norint įstatymą priimti reikia, kad balsavime dalyvautų nemažiau kaip 71 narys.