Dainius Vilčinskas įsitikinęs, kad pensijų fondų indėlis paskatintų viso šalies rizikos kapitalo sektoriaus plėtrą.

„Turime labai aktyvų dialogą su pensijų fondais, jaučiasi jų noras daugiau lėšų investuoti Lietuvoje ir prisidėti prie įvairių produktų finansavimo“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete tvirtino ILTE generalinis direktorius.  

Pasak jo, pensijų fondų suaktyvėjimas ieškant investavimo Lietuvoje galimybių stebimas po kelerių metų tylos. 

„Per eilę paskutinių metų jų domėjimasis investavimo galimybėmis buvo sumažėjęs, bet dabartinė situacija pakeitė jų matymą ir investavimo į Lietuvą apetitą“, – teigė D. Vilčinskas. 

Pasak jo, vienas svarbių šių metų ILTE darbų yra steigiamo Infrastruktūros fondo, kurio tikslas – pritraukti kuo daugiau valstybinių ir privačių finansų įstaigų lėšų svarbiems infrastruktūros projektams, startas, o pensijų fondai situaciją stebi. 

Ypač skatinant visą rizikos kapitalo sektorių Lietuvoje be pensijų fondų nieko nebus ir ILTE padarytas įdirbis per eilę metų tiesiog dings (...).

„Jie (pensijų fondai – BNS) rodo didelį susidomėjimą, kad investuotų į Infrastruktūros fondą šalia ILTE pinigų tam, kad savo lėšas nukreiptų į svarbią infrastruktūrą – ar tai būtų Krašto apsaugos ministerijos planuojama infrastruktūra, ar keliai, ar bet kuri kita Lietuvai svarbi infrastruktūra. Jų interesas didelis ir jų vaidmuo mums yra labai svarbus“, – komitete aiškino ILTE vadovas..

„Ypač skatinant visą rizikos kapitalo sektorių Lietuvoje be pensijų fondų nieko nebus ir ILTE padarytas įdirbis per eilę metų tiesiog dings, jeigu dabar jie (pensijų fondai – BNS) atsitrauktų arba jų valdomas turtas sumažėtų“, – pridūrė D. Vilčinskas.

Konservatorius Mindaugas Lingė klausė, kokios galimybės į ILTE pritraukti pensijų fondų lėšų.

Pasak jo, investicijos į svarbius šalies infrastruktūros projektus pagerintų pensijų fondų įvaizdį: „Tuo pačiu sprendžia ir pensijų fondo įvaizdžio klausimą“.

BNS rašė, kad vasarį šalies vadovams aptarus galimus gausesnio krašto apsaugos finansavimo šaltinius, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad ILTE investicijoms būtų galima panaudoti ir  pensijų fondų lėšas.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis yra įspėjęs, kad privačių pensijų fondų investavimo politikos perorientavimas būtų rizikingas dėl investicijų sutelkimo. 

ILTE gali keisti statusą, skolintųsi lėšų

Nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas pareiškė, kad ateityje gali keistis jo veiklos modelis – pakeitęs statusą jis galėtų pats skolintis lėšų ir jas skolinti verslui. 

„Dialoge su akcininku (Finansų ministerija – BNS) dabar ir kalbame, kaip pakeisti veiklos modelį. Tikėtina, kad prieisime prie kredito įstaigos statuso, kuris mums leistų skolintis pinigus patiems ir juos tada investuoti arba perskolinti ten, kur reikia“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete tvirtino ILTE generalinis direktorius. 

„Planuojame pokytį. Žodis bankas gal yra per skambu, tikrai dabar ir nesame bankas, nors įstatyme yra tas žodis įdėtas. Esame institucija, kuri valdo patikėtus fondų fondus ir bando investuoti ar skolinti“, – pridūrė D. Vilčinskas.

Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad artimiausiu metu pokyčiai neplanuojami, tačiau  norima, kad ILTE turėtų didesnį kapitalą ir būtų panašesnis į savarankiškai veikiantį banką. 

Tikėtina, kad prieisime prie kredito įstaigos statuso, kuris mums leistų skolintis pinigus patiems ir juos tada investuoti arba perskolinti ten, kur reikia.

„Tame pakete (pataisų dėl ILTES veiklos – BNS), kurį atnešime dar pavasarį, neketiname keisti“, – teigė viceministras. 

„Tas lūkestis yra, kad tai nebūtų (ILTE – BNS) tik finansų tarpininkas, kuriam atskiros ministerijos suneša kažkokias lėšas ir jis veikia jų pavedimu, bet kad įgautų didesnį savarankiškumą, turėtų didesnį kapitalą ir vis dėlto būtų panašesnis į banką, veikiantį daug savarankiškiau ir nebūtų tik pavedimų vykdytojas“, – pridūrė D. Sadeckas.

Komiteto narys konservatorius Raimondas Kuodis klausė, ar ketinama atsisakyti ILTE banko statuso.

„ILTE yra finansų tarpininkas, bet ne bankas“, – teigė jis.

BNS anksčiau rašė, kad finansų ministras Rimantas Šadžius vasarį žadėjo, jog ILTE bus stiprinamas du-tris kartus didinant įstatinį kapitalą. Šiuo metu jis yra 203,4 mln. eurų.

Be to, pasak R. Šadžiaus, „rimtą techninę ir žmogiškąją pagalbą“ stiprinant ILTE turėtų suteikti Europos investicijų bankas (EIB) bei euro zonos stabilumą užtikrinanti organizacija Europos stabilumo mechanizmas.

Prezidentūra sausį siūlė sukurti schemą, kaip gyventojų taupomosiose sąskaitose esančias lėšas ILTE galėtų panaudoti jas skolindamas verslui, investuodamas į gynybos pramonę ar infrastruktūros projektus ir taip skatintų ekonomikos augimą.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas vasarį sakė, jog ILTE pavertus „klasikiniu banku“, leidžiant įstaigoje atsidaryti sąskaitas ir laikyti indėlius, atsirastų papildoma administracinė našta, be to, įstaigai būtų taikomos bankų reguliavimo taisyklės.