Kiek pasimaiviusi, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė neatsisakys nei Visagino atominės elektrinės (AE) statybų, nei skalūnų žvalgybos. Vakar premjeras paskelbė, kad Lietuva turi plėtoti branduolinę energetiką.

Nusprendė tęsti projektą

Dar vakar ryte buvo paviešintos Nacionalinę energetikos strategiją rengiančios darbo grupės išvados, iš kurių matyti, kad Vyriausybei siūloma tęsti naujos AE statybų projektą, tiesa, įvedus tam tikrų korekcijų.

Nuo komentarų visą dieną susilaikęs ir aptakiomis frazėmis dangstęsis premjeras A.Butkevičius popiet nutarė nebeslapukauti: "Priimtas sprendimas, kad mes pasisakome už tai, jog Lietuva turi būti branduolinės energetikos šalis, tęsti Visagino AE projektą."

"Įvertinę ekspertų ir specialistų pateiktas išvadas, remdamiesi tomis išvadomis, turime informuoti savo regioninius partnerius, kad jie artimiausiu metu susitiktų ir išanalizuotų pateiktus pasiūlymus, ieškotų kompromisų bei sutarimo", – po Vyriausybės Strateginio komiteto posėdžio žurnalistams pareiškė A.Butkevičius.

Anot jo, tai reiškia, kad bendrovei Visagino atominei elektrinei atveriamas kelias derėtis su regioniniais partneriais, ieškant kompromisų. Premjero teigimu, derybos toliau bus tęsiamos ir su potencialia investuotoja į naują AE – Japonijos korporacija "Hitachi".

Vyriausybės vadovo teigimu, specialistų išvados rodo, kad anksčiau prognozuota Visagino AE elektros gamybos savikaina yra per didelė, todėl ji turėtų būti mažesnė.

"Mokslininkų analizė parodė, jog buvusios projekto sąlygos nėra pakankamai geros, kad Visagino AE elektros gamybos savikaina galėtų konkuruoti rinkoje. Sąlygos turėtų būti gerinamos smarkiai", – po komiteto posėdžio kalbėjo energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Premjeras sakė kol kas negalintis pasakyti, kaip būtų galima sumažinti elektros gamybos savikainą.

Reikia geresnių sąlygų

Portalas vz.lt vakar paskelbė, kad energetikos ministro J.Neverovičiaus vadovaujama Nacionalinės energetikos strategijos rengimo darbo grupė pasiūlė statyti Visagino AE, nors tam patariamajame referendume nepritarė šalies gyventojai.

Skelbiama, kad, darbo grupės požiūriu, Visagino AE projektą būtų galima plėtoti, jei Lietuvos politinės partijos pasiektų susitarimą dėl energetikos strategijos, regioniniai partneriai patvirtintų dalyvaują projekte ir investuotų į jo vystymo bendrovę iki galutinio apsisprendimo dėl investicijų ir jei būtų pasiektos geresnės Visagino AE finansavimo sąlygos iš tarptautinių kredito institucijų.

"Visagino AE projekto tęstinumas galimas įgyvendinus papildomas sąlygas: sutartine forma įteisinus regioninių partnerių dalyvavimą Visagino AE projekte užtikrinti projekto įgyvendinimo išlaidų ir atsakomybės pasidalijimą; kartu su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais užtikrinti maksimalų projekto finansavimą žemiausiomis sąnaudomis iš tarptautinių finansinių institucijų bei eksporto kredito agentūrų; užtikrinti tęstinį ir išsamų visuomenės informavimą apie projektą, atsižvelgiant į tai, kad projektas gali būti įgyvendintas tik esant nacionaliniam susitarimui dėl racionalaus, konkurencingo, darnaus ir perspektyvaus elektros energijos tiekimo užtikrinimo", – dėstoma darbo grupės išvadose.

Darbo grupė Vyriausybei rekomenduoja siūlyti parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti platų nacionalinį susitarimą dėl energetikos ir taip maksimaliai depolitizuoti energetikos sektorių bei užtikrinti ilgalaikių strateginių tikslų energetikoje įgyvendinimą, taip pat Vyriausybė turėtų apsispręsti, ar reikia tikslinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.

Strategija platesnė

Ministras pirmininkas A.Butkevičius vakar teigė, kad Nacionalinė energetikos strategija apima kur kas daugiau nei vien atominės elektrinės statybų klausimą.

"Pirmiausia klausimas buvo iškeltas Seimo, priimant atskirą teisės aktą, kuriame aiškiai parašyta, kad įpareigoja ištirti tolesnį Lietuvos apsirūpinimą elektros energija, – ar su Visagino AE, ar be jos. Dabar mokslininkai yra pateikę išvadas", – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjeras.

Pasak jo, paviešintos darbo grupės išvados nėra visa energetikos strategija.

"Visa strategija rengiama lygiagrečiai, kur bus kalbama apie biokuro dalį, apie termofikacinių elektrinių pertvarką tiek Kaune, tiek Vilniuje, taip pat iškeltas klausimas, kada prasidės kitų projektų įgyvendinimas", – tęsė A.Butkevičius.

Premjero teigimu, šiuo metu Lietuva turi galimybių ir pajėgumų apsirūpinti elektros energija, tačiau būtina įvertinti, ar tai ekonomiškai naudinga.

"Šiandien mes turime tiek pagrindinių priemonių, arba tokių techninių pajėgumų, kad galime apsirūpinti elektros energija 180 proc. Bet yra kainos klausimas – ar tai apsimoka. Tam ir padaryta visa analizė. Įvairiausi modeliai pritaikyti, siekiant kuo labiau patiems gamybos procese apsirūpinti elektros energija. Tačiau reikia įvertinti, kiek ta elektros energija kainuos. Puikiai suprantame, kad konkurencingumas, mokumas ir visi kiti veiksniai veikia. Reikia įvertinti, kad 2015 m. mes jau būsime "Nord Pool" ir elektros energiją pirksime "Nord Pool" biržoje", – kalbėjo A.Butkevičius.

Beje, kartu su darbo grupės išvadomis Vyriausybei buvo perduotos ir Lietuvos energetikos instituto parengtos išvados, kuriose labai skeptiškai atsiliepiama apie finansinį branduolinės energetikos vystymo naudingumą.

Vakar su pirminėmis darbo grupės, rengiančios atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją, išvadomis premjeras supažindino Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tačiau pokalbio turinys kol kas neatskleidžiamas.

Seimo plenariniame posėdyje Nacionalinės energetikos strategijos projektas bus pristatytas ketvirtadienį.

Skalūnų klausimas – vėliau

Naujos AE statybų projektas vakar buvo ne vienintelis Vyriausybėje spręstas energetikos klausimas. Nors sprendimo dėl skalūnų dujų žvalgybos konkurso svarstymą Ministrų kabinetas nutarė atidėti, Vyriausybės vadovas neslėpė, kad aiškiai linkstama šį projektą tęsti, tik prieš tai turi būti sugriežtinti kai kurie teisės aktai.

"Klausimas dėl skalūnų buvo išimtas iš darbotvarkės, nes koalicijoje buvo sutarta, kad pirmiausia turi būti pakeisti įstatymai arba įregistruoti ir ypatingos skubos tvarka priimti nauji. Aplinkos ministras turi parengti kai kuriuos įsakymus, kurie reglamentuotų aiškesnę tvarką, atliekant žvalgybos darbus, dėl apsaugos gamtai ir žmonėms", – žurnalistams teigė A.Butkevičius.

Jis pakartojo, kad Vyriausybė linksta tęsti konkursą. "Taip, ne kartą jau buvo sakyta, kad politinėje koalicijoje buvo priimtas sprendimas, jog pirmiausia turi būti įregistruoti kai kurie įstatymo projektai, kurie griežčiau reglamentuotų tvarką, atliekant žvalgybos darbus" – sakė premjeras.

A.Butkevičiaus žiniomis, reikalingi įstatymo projektai dėl skalūnų žvalgybos jau yra įregistruoti ir juos netrukus svarstys Seimas.