Ministerijos teigimu, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siekiama sumažinti administracinę naštą, nes deklaracija nebeatlieka savo pirminės funkcijos ir yra perteklinė.

„Iki šiol asmuo, pretenduojantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turėjo pildyti pirkėjo deklaraciją ir joje surašyti visus turimus sklypus. Po šio pakeitimo numatoma, kad žemės perleidimo sandoryje atsirastų nuostata, kuria deklaratyviai pirkėjas patvirtina, kad esamu metu ir po sandorio pasirašymo jis neturės daugiau žemės ūkio paskirties žemės nei įtvirtinta įstatyme – ne daugiau 500 hektarų“, – posėdyje sakė ministras Ignas Hofmanas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad tai tam tikro pasitikėjimo žmonėmis parodymas: „Kai biurokratinė pažyma pakeičiama garbės deklaracija“.

Šiuo metu asmuo, norėdamas įsigyti žemės, turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą ir privalo užpildyti deklaraciją bei ją pateikti notarui, kuris neprivalo tikrinti joje pateiktų duomenų ir sandorį tvirtina vadovaudamasis NŽT dokumentais bei valstybės registrų duomenimis.

Ministerijos teigimu, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, kai asmuo turėdamas kelis NŽT sutikimus ir juos realizavęs viršytų galimą įsigyti didžiausią žemės plotą, siūloma sąlyga – pirkėjas patvirtintų, jog po sandorio jo ir susijusių asmenų plotas neviršys leistino ploto.

Ministerija pažymi, kad NŽT nuo 2022-ųjų gruodžio nereikalauja kartu su prašymu sutikimui pateikti ir pirkėjo deklaracijos kopiją. Tai reiškia, kad ji tapo pertekliniu dokumentu tvirtinant sandorį.

Ministerijos nuomone, deklaracijos turėtų būti atsisakoma, o notarui pateiktų duomenų teisingumas galėtų būti patvirtintas pasirašant žemės perleidimo sandorį.