Ž. MAURICAS: BE PRAMONĖS, KITI SEKTORIAI TECHNINĖS RECESIJOS NEJAUČIA

Techninę recesiją Lietuvoje labiausiai jaučia pramonė, tačiau kitų sektorių ekonominė padėtis išlieka stabili, be to, gali gerėti, sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Keistas paveikslas: viena vertus, matome bendrą mažėjantį rodiklį, kurį tempia pramonė, bet dauguma kitų sektorių vis dar laikosi pakankamai gerai ir jau pradeda žiūrėti į ateitį – kad po pusmečio gali ir palūkanos mažėti, energetinė krizė kaip ir prašokta, situacija Ukrainoje taip pat nėra tokia labai bloga (...) – bei į vasarą įžengia su pakankamai neblogomis nuotaikomis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.

„Vertinant neigiama prasme, išsiskiria pramonė. Visi sektoriai – paslaugų, statybų, informacinių technologijų įmonės – jos žiūri su atsargiu, bet optimizmu į ateitį“, – teigė jis.

Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.

Visi sektoriai – paslaugų, statybų, informacinių technologijų įmonės – jos žiūri su atsargiu, bet optimizmu į ateitį.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad šalies ūkio kritimą lėmė vienintelis pramonės sektorius, tačiau daugelis gyventojų „arba techninės recesijos nejaučia, arba, didžiausia našta arba praėjo, arba jie mato šviesą tunelio gale“.

„Bendras paveikslas yra labai nevienalytis, neapsiverstų liežuvis sakyti, kad visa ekonomika yra recesijoje, nes daug yra pozityvių ženklų, kurie rodo, kad artimiausi mėnesiai, ketvirčiai gali būti žymiai geresni“, – komentavo ekonomistas.

Pasak jo, optimizmo suteikia lėtėjanti infliacija, toliau besilaikantis žemas nedarbo ir aukštas užimtumo lygis, „pakankamai geri“ esą ir gyventojų lūkesčiai. Be to, pažymi Ž. Mauricas, tinkamus finansinius išteklius palaikyti ekonomiką turi ir Vyriausybė.

„Gal per daug nevertėtų užsikrėsti tuo virusu, juolab, kad matėme, kad Lietuva gaus 500 mln. eurų paramos (Europos Sąjungos RRF fondo lėšų – ELTA), biudžeto deficitas pernai buvo 0,6 proc. BVP – net procento nesiekė. Vyriausybė turi didžiulius rezervus pamėtyti dar pinigų visiems bent kurį laiką“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, prastėjusius pramonės rezultatus lėmė pasikeitęs ekonominis ciklas – jei per pandemiją gyventojai vartojo daugiau prekių, o ne paslaugų, dabar daugiau išlaidų skiriama, pavyzdžiui, kelionėms į užsienį.

„Ekonominis ciklas pereina iš prekių į paslaugas (...) ir nėra palankus Lietuvos ekonomikai, kuri didesne dalimi priklauso nuo pramonės ir transporto sektorių“, – sakė Ž. Mauricas.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad BVP nuosmukis jos nenustebino, tačiau, anot jos, derėtų sulaukti gegužę skelbiamo antrojo įverčio, kad būtų galima sužinoti, kokioms veiklos sritims tenka didžiausia susitraukimo našta. Panašiai yra sakęs ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė šių metų pirmo ketvirčio rezultatų taip pat nedramatizavo. Pasak jo, Lietuva tikrai yra ne ten, kur buvo 2009 m.