Be to, ŽŪM prašo nuo 20 proc. iki 30 proc. didinti paramos intensyvumą didelėms perdirbimo įmonėms.

„Padidinus paramos intensyvumą didelės įmonės galės efektyviau plėsti produkcijos apimtis, modernizuoti technologijas, gerinti vietinės gamybos vertės grandines“, – pranešė ŽŪM, pateikusi EK siūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimo.   

Skatinant ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas, nuo 2026 metų siekiama 20-30 eurų didesnių išmokų už pievas „Natura 2000“ žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už šios teritorijos ribų.

Nuo sausio prašoma didinti išmokas už nykstančių vietos veislių gyvulių, bičių ir paukščių laikymą. Pavyzdžiui, už Lietuvos šėmuosius galvijus žemaitukus siūloma išmokas didinti 83 proc., už baltnugarius galvijus – 136 proc., Lietuvos tamsiąsias bites – 52 proc.

Paramos intensyvumą (iki 80 proc.) didinti siūloma ir trumpųjų grandinių projektuose dalyvaujantiems jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams (iki 85 proc.). Nuo 65 iki 90 proc. didesnio finansavimo prašoma apsaugos priemonėms nuo vilkų.   

Be to, norima remti tvarias ūkių drėkinimo sistemas, nes dabar remiamos tik paviršinį, lietaus vandenį naudojančios sistemos.

Vertinant tai, kad kukurūzai Lietuvoje užima nedidelę ariamos žemės dalį (pernai – 2,5 proc.), jie palieka daug organinės medžiagos ir efektyviai stelbia piktžoles, siūloma švelninti jų kaitos reikalavimus, jei ūkininkai laikosi aplinkai palankių agrotechninių sprendimų.