Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde užsiminė, kad palūkanų normų mažinimas gali būti svarstomas vasarą, – tokią įžvalgą ji pateikė per interviu Pasaulio ekonomikos forume Davose. Ch. Lagarde pabrėžė, kad bankas, visų pirma, pasikliauja ekonominiais duomenimis ir kreipia dėmesį į tebesitęsiantį ekonominį neapibrėžtumą. Kaip praneša LNK, palūkanų mažinimas ypač aktualus būsto paskolas turintiems lietuviams, nes palūkanų normos Lietuvoje – bene didžiausios Europos Sąjungoje (ES).

Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, LNK žurnalistams pakomentavo esamą situaciją.

„Paprastai centriniai bankai stengiasi daryti savo sprendimus remdamiesi konkrečiais makroekonominiais duomenimis, kuriuos labai atidžiai seka. Visų pirma, kertinis jų tikslas yra kainų stabilumas, suvaldyta infliacija ir infliacijos dinamika yra nuolat po didinamuoju stiklu, taip pat sprendimams svarbi yra ir makroekonominė padėtis visame euro zonos regione, tad centrinių bankų vadovai paprastai stengiasi suvaldyti rinkos dalyvių lūkesčius ir neskubėti jų patvirtinti arba suteikti pagrindo tiems lūkesčiams įsivyrauti. Iš tikrųjų, ką mes matome dabar, tai kad finansų rinkų dalyviai tikisi gana greito palūkanų normų mažinimo, kuris prasidėtų jau šį pavasarį, metų pabaigoje smuktų gerokai po 3 proc., ir siektų apie 2 proc. Tačiau vis tik tai yra šiandienė lūkesčių nuotrauka ir, kaip jau minėjau, konkretūs sprendimai yra centrinių bankų rankose, tad daugelis ECB Vykdančiosios tarybos narių stengiasi pabrėžti, kad palūkanų normų mažinimas gali vykti gerokai vėliau, negu prognozuoja finansų rinkos“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

– Pagrindinis rodiklis juk yra infliacija. Bent jau taip Ch. Lagarde ir kiti ECB nariai sako. O infliacija, nors nežymiai, bet šiek tiek pakilo gruodį, ar ne?

– Na, kad gruodį infliacija bus didesnė jau bylojo tiesiog palyginamosios bazės efektas, nieko ten labai įspūdingo ir netikėto neįvyko. Vis tik, jei stebėtume ilgalaikę tendenciją, išties infliacijos spaudimas išsikvepia, metinės infliacijos rodiklių rezultatai artėja prie normos ribų ir grįžta į įprastas vėžes po labai netipinio laikotarpio – ne ekonominės prigimties infliacinio šoko, kurį patyrėme 2022 m., ir kurio šleifas vilkosi net ir pernai metais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar įmanoma nuspėti, paspekuliuoti, kokiais žingsniais būtų mažinamos palūkanos?

– Na, matyt, labai priklausys nuo to, kokios bus palūkanų normų mažinimo priežastys, nes jeigu kas nors rimtesnio trakštels makroekonominiame kontekste, jeigu, sakykime, reikšmingai padidės nedarbo lygis, tuomet centriniai bankai reaguos labai reikšmingais palūkanų normų karpymais. Jeigu prasideda gili recesija, natūralu, kad pinigų politika keičiama, jos trajektorija būna keičiama labai radikaliai ir greitai. Tačiau vis tik dabar vyrauja scenarijus, kad šią situaciją centriniams bankams pavyks suvaldyti. Vadinasi, pavyks pasaulio ekonomikai išvengti kažkokių rimtesnių ekonominių sukrėtimų, recesijų ar gilesnių krizių ir tikėkimės, kad šis scenarijus išsipildys. Tad palūkanų normų mažinimas vyks palaipsniui, žingsneliais, po 25 bazinius punktus ar mažiau, priklausomai nuo infliacijos rodiklių ir realios ekonomikos rezultatų. 

– Kas gali sukliudyti šiam geram scenarijui? Dabar girdime apie įvykius Artimuosiuose Rytuose, vis didėjančią įtampą tarp kaimynių ten. Ar šis dar vienas karas ar bent keli papildomi konfliktai Artimuosiuose Rytuose galėtų būti tie dalykai, kurie sujauktų visas šias prognozes?

– Taip, vis dar reikėtų akcentuoti, kad gyvename padidinto neapibrėžtumo aplinkoje ir tai jau yra ne ekonomika, o geopolitika, tad prognozavimo laukas yra gerokai susiaurėjęs ir tame rūke numatyti, kaip toliau vystysis geopolitiniai konfliktai, sunku. Tačiau kol kas, vertinant Raudonosios jūros, Artimųjų Rytų situaciją, kol konfliktas nepersimetė į kitas naftą eksportuojančias valstybes, kol tiesiogiai neveikia naftos rinkos situacijos ir nekaitina energetikos nešėjų kainų, tol kažkokių rimtų poveikių infliacijai nėra, nepaisant to, kad dabar matome didžiulį nerimą transportavimo jūra rinkoje ir išties ne viena transporto įmonė yra pasirinkusi vengti Sueco kanalo, Raudonosios jūros, nukreipia savo laivus aplink Afriką, kad pasiektų Šiaurės Europos uostus. Tai pailgina transportavimo laiką ir padidina kaštus, bet, kaip žinia, galutiniams vartotojams, jų kainoms, toks transportavimų kašto indėlis yra nežymus ir kol kas tiek centriniai bankai, tiek kiti didieji prognozavimų centrai didelės ir reikšmingos infliacijos rizikos tame neįžvelgia. Aišku, kaip jau minėjau, tai yra dabartinės situacijos vertinimas, o kaip toliau vystysis konfliktas ir kokios jis įtakos turės ekonomikai kol kas tikrai labai sunku pasakyti.