ŽŪM: perėjimas prie žiedinės ekonomikos paskatintų regionų plėtrą | Diena.lt

ŽŪM: PERĖJIMAS PRIE ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PASKATINTŲ REGIONŲ PLĖTRĄ

Aptardama žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė teigia, kad, iškastinius išteklius pakeitus bioištekliais, bus ne tik skatinama tvaresnė ekonomika, bet ir prisidedama prie regionų plėtros. Tuo metu Europos Parlamento narys Bronis Ropė bei aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžia, kad būtina spręsti kasmet vis daugiau susidarančių maisto atliekų klausimą.

B. Ropė „AgriFood“ organizuotos konferencijos metu teigė, kad, kasmet augant žaliavų paklausai, būtina atsigręžti į tvaresnius jų gavybos sprendimus.

„Ekologija, atliekos, žiedinė ekonomika sukuria produktų savikainą, kuri yra mažesnė, nei naudojant iškastinį kurą. Šie dalykai mus natūraliai turi skatinti daryti pokyčius visose srityse. Pasaulyje augant gyventojų skaičiui, kartu auga ir žaliavų paklausa. Visgi pagrindinių žaliavų tiekimas yra pakankamai ribotas, o kai kurios ES šalys yra labai priklausomos nuo trečiųjų šalių, nes iš jų perka įvairias žaliavas“, – teigė jis.

Europarlamentaras Bronis Ropė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Ekologija, atliekos, žiedinė ekonomika sukuria produktų savikainą, kuri yra mažesnė, nei naudojant iškastinį kurą. Šie dalykai mus natūraliai turi skatinti daryti pokyčius visose srityse.

Europarlamentaras taip pat pažymėjo, kad būtina spręsti problemas, kylančias dėl kasmet susidarančių didžiulių maisto atliekų kiekių.

„Kasmet ES susidaro apie 2,5 mlrd. t atliekų, iš jų apie 88 mln. t yra maisto atliekos. Tai reiškia, kad apie 20 proc. maisto mes paprasčiausiai išmetame. Tai yra didžiuliai kiekiai, tuo metu kai apie 30 mln. europiečių neturi galimybės pavalgyti kasdieną“, – teigė B. Ropė.

S. Gentvilas, pristatydamas situaciją Lietuvoje, taip pat antrino, kad išmetamo maisto dalis šalyje yra pernelyg didelė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. / LRV kanceliarijos nuotr.

„Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, išmeta vis daugiau maisto, ir jis kaupiasi. Pernai pasiekėme beveik 44 kg gyventojui išmetamo maisto ribą. Išmestas maistas dažnai ištepa kitas atliekas, kurių nebegalime perdirbti.

Todėl atskiras maisto surinkimas yra būtinas, ir tai yra daroma pažangiose, tarkime, Alytaus rajono, savivaldybėse, tačiau tai turi startuoti visoje Lietuvoje. Kaip tik Aplinkos ministerija yra išdalinus dešimtis milijonų eurų savivaldybėms, kad būtų paruoštos atskiros maisto surinkimo sistemos. Netrukus ir daugiabučių namų gyventojai galės maisto atliekas atskirai rūšiuoti ir išmesti“, – tikino jis.

Savo ruožtu D. Miniataitė aptarė šiuo metu pradedančios įsibėgėti žiedinės, ar kitaip – bioekonomikos, privalumus.

„Bioekonomika yra era, duosianti mums daug galimybių. Šiandien esame tos bioekonomikos pradžioje, ir ji užtikrins ekonomikos bendrą saugumą, piliečių visuomenės gerovę ir tvarią aplinką. Tikslas yra ilgainiui atsisakyti iškastinių išteklių juos pakeičiant atsinaujinančiais bioištekliais, ar kitaip – biomase“, – teigė ji.

„Biomasė, kuria remiasi dabartinė iškastiniais ištekliais varoma ekonomika, glūdi žemėje ir, kad ją išgautume, naudojame be galo daug pastangų, emisijų ir lėšų. (...) Siūloma iš esmės daryti perversmą ir naudoti tą biomasę, kurią galime tvariai užsiauginti savoje aplinkoje ir kurti pridėtinę vertę iš turimų resursų“, – pridūrė D. Miniataitė, teigdama, kad pasitelkti ištekliai turi būti panaudojami žiediniu principu, kad atliekų susidarytų minimaliai ir jos vėl būtų grąžintos į vartojimo žiedą.

Anot ŽŪM vyriausiosios patarėjos, perėjimas prie bioekonomikos paskatins ir regionų plėtrą, kadangi „biomasė yra randama kaimo teritorijose, regionuose, tad tiesiogiai matome didelę perspektyvą regionų plėtrai“.

GALERIJA

  • ŽŪM: perėjimas prie žiedinės ekonomikos paskatintų regionų plėtrą
  • ŽŪM: perėjimas prie žiedinės ekonomikos paskatintų regionų plėtrą
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS