„Šitas klausimas yra svarstomas. (...). Turime vertinti realią situaciją rinkoje pasaulyje. Tai tikrai neužsimerkiame ir neuždarome durų tokioms technologijoms“, –  LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį kalbėjo ministras.

Pernai Seimo patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatyta galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.

BNS rašė, kad Ž. Vaičiūnas tebevystomą technologiją vertina atsargiai ir yra suabejojęs, ar Lietuva turėtų būti tarp pirmųjų ją pritaikančių šalių.

Anot jo, minėta technologija – pakankamai netipiška ir pirmiausia skirta pramonės dekarbonizacijai.

„Ignalinos atominė turi žmogiškuosius resursus, kurie vertins tokias technologijas. Žiūrėsim kainas, konkurencingumą, bet reikia suprasti, kad tokie reaktoriai geriausiu atveju Europoje galėtų būti įgyvendinti maždaug 2033–2034-aisiais metais. Tai laiko dar yra“, – kalbėjo ministras.

Liepą Ignalinos atominė elektrinė ir naujos kartos mažųjų branduolinių reaktorių technologiją vystanti Italijos energetikos bendrovė „Newcleo“ susitarė bendradarbiauti analizuojant pažangios greitojo reaktoriaus technologijos taikymo galimybes Lietuvoje.

Europos Komisija dar 2023-ųjų balandį paskelbė deklaraciją, kuria siekiama remti mokslinius tyrimus, rūpintis mažųjų modulinių reaktorių (SMR) sauga.

Komisijos vertinimu, SMR yra perspektyvi alternatyva pakeista senas anglies jėgaines bei skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Lietuvoje iki 2010 metų veikė sovietinė Ignalinos atominė elektrinė su rusiškais reaktoriais, ją uždaryti Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą. Vėliau vykęs referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos patyrė nesėkmę.