Šiuo metu valstybė per Finansų ministeriją valdo 75 proc. „Ignitis“ akcijų – pakankamai tiek paprastai, tiek kvalifikuotai daugumai ir faktinei kontrolei. Laisvoje apyvartoje yra likę 25 proc., kuriuos valdo apie 25 tūkst. smulkiųjų ir institucinių investuotojų. Rinkos praktika rodo, kad išpirkimas iš laisvosios apyvartos paprastai reikalauja 20–30 proc. priedo prie biržos kainos. Preliminariai tai valstybei kainuotų 500–800 mln. eurų, galimai iki 1 mlrd. eurų.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pabrėžia strateginių sektorių svarbą, tačiau akcentuoja, kad skubų žingsnį atmesti būtina: „Tam tikros strateginės vietos turėtų būti labiau valstybės rankose“, – sakė ji, pridurdama: „Tai tikrai nereiškia, kad čia ir dabar bus akcijos išpirktos. Visi supranta, kiek tai kainuoja ir koks tai yra procesas.“
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė primena, kad valstybės kontrolė „Ignitis“ jau dabar yra pakankama ir papildomų akcijų įsigijimas vartotojų kainų nekeistų: „Kainų, elektros kainų, tas nepaveiks. O šiuo metu nuostolių finansinių tikrai valstybei ne pagal jėgas.“
Pasak jos, socialdemokratų partinis komitetas energetikos klausimais „nepritarė „Ignitis“ akcijų išpirkimui“.
Prezidentūra primena Europos praktiką, tačiau teigia, kad Lietuvoje šiam žingsniui dabar nėra nei finansinių išteklių, nei aiškaus tikslo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Prancūzijoje tai yra daryta, nes buvo pastebėta, kad ilgalaikių energetikos projektų įgyvendinimas kartais nedera su trumpalaikiais privačių investuotojų lūkesčiais. Tai iš esmės panašių aplinkybių mes galime turėti ir Lietuvoje“, – sakė Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Kartu jis pabrėžė: „Tai šiandien tikrai nėra pinigų „Ignitis“ akcijų išpirkimui“, ir retoriškai klausė: „Vardan ko tas yra daroma. Iš kokių resursų ir kokio tikslo siekiant. Pirmiausia reikia pradėti nuo tikslo, koks yra tikslas šios idėjos.“
Politinis šios temos fonas – R. Žemaitaičio reikalavimai.
„Ignitis“ ir visi kiti banditai toliau gali viešuosiuose pirkimuose siaubt – tai mūsų „Nemuno aušros“ šitoje koalicijoje nebus“, – griežtai kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis, taip pat teigęs: „Kremliaus sukurta nusikalstama gauja, kuri čia siautė energetikoje“, ir „Mes tampame kriminalinio pasaulio valdoma valstybe.“
Vertindama viešus pasisakymus apie nacionalizavimą kaip politinį manevrą dėl koalicijos, B. Vėsaitė pripažino: „Manau, tai, ką jūs kalbate, tame yra daug tiesos.“
Socialdemokratai savo ruožtu signalizuoja, kad „leis Žemaitaičiui pakalbėti“, tačiau realaus akcijų išpirkimo planų neturi.
„Ignitis“ biržoje užtikrina didesnį skaidrumą – bendrovė privalo viešinti finansinius rezultatus ir planus. Įstatymai numato, kad sprendimai priimami turint paprastą daugumą (>50 proc.), o kvalifikuota dauguma (≥2/3) suteikia papildomų teisių; valstybė valdo 75 proc. „Ignitis“, tad faktinė kontrolė – jos rankose. Mažumos akcininkai, valdantys 25 proc., teoriškai gali reikalauti akcininkų susirinkimo, audito ar neviešos informacijos, tačiau šių teisių įgyvendinimą apsunkina nuosavybės išskaidymas – apie 25 tūkst. akcininkų.
Tuo metu socialdemokratai didžiausią dėmesį žada skirti skirstymo bendrovei ESO.
„Su ESO – jie ten užsidarę dramblio kaulo bokšte“, – sakė B. Vėsaitė, pabrėždama patikimumo spragas po audrų ir tiekimo atstatymo tempiantį laiką: „ESO yra labai didelis monopolistas ir mes turime pretenzijų ESO.“
ESO yra labai didelis monopolistas ir mes turime pretenzijų ESO.
Finansiškai „Ignitis“ generuoja solidų pelną ir kasmet išmoka apie 100 mln. eurų dividendų, iš kurių 75 proc. tenka valstybei, o smulkiesiems akcininkams – daugiau nei 20 mln. eurų. Bendrovė yra numačiusi dividendų augimą. Valstybė dividendų politika naudojasi ir reguliuojant naštą vartotojams: jei „Ignitis“ uždirba daugiau, dividendai gali būti paliekami tame pačiame lygyje, o dalį perteklinio pelno reguliuotojas paskirsto vartotojams – taip jau buvo daryta.
Atsižvelgiant į finansines ribas, teisinę situaciją ir esamą valstybės kontrolę, realiausiu artimiausiu žingsniu išlieka ne „Ignitis“ akcijų išpirkimas, o valdymo, investicijų ir paslaugų patikimumo (ypač ESO) peržiūra. Kaip pabrėžė Vyriausybė, „čia ir dabar“ jokių sprendimų dėl nacionalizavimo nebus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)