Pavasarį veiklą Vilniuje pradėjusi skandinavų nekilnojamo turto plėtros bendrovė „Bonava“ Lietuvoje veiks UAB „Bonava Lietuva“ vardu. Įmonės sprendimas sutelkti visą veiklą po vienu vardu ir nesteigti dukterinių bendrovių atskiriems projektams vystyti reiškia atsakomybę prieš klientus bei naują požiūrį į nekilnojamo turto rinką Lietuvoje.

Egzistuoja ydinga praktika

Neretai pasitaiko, kad pirkėjas išsirinkęs būstą iš gerai žinomos nekilnojamo turto kompanijos nustemba, kai sutartyje išvysta kitos įmonės rekvizitus. Taip nutinka todėl, kad stambios NT bendrovės yra įsteigusios dukterinių įmonių tinklus skirtingiems projektams vystyti. Didžiosios NT bendrovės tokį veiklos modelį pasirenka dėl skirtingų priežasčių.

Pavyzdžiui, dukterinių įmonių steigimas gali turėti konsoliduotos verslo įmonių grupės apskaitos ar mokestinių (mokesčių optimizavimo) tikslų, tačiau neatmestina galimybė, kad tokiu būdu taip pat siekiama sumažinti ar net apskritai panaikinti įmonės atsakomybę prieš klientus.

„Nors teisė numato būsto pardavėjo atsakomybę už iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvusius būsto trūkumus, pirkėjas, kreipęsis dėl būsto trūkumų jį įsigijus, gali sužinoti, kad tokios butą pardavusios įmonės jau nebėra – ji bankrutavo arba, atsiskaičiusi su kreditoriais, buvo išregistruota“, – dėsto advokatų profesinės bendrijos „Iustum“ partneris ir advokatas Nedas Šilaika.

Teisininko teigimu, tokiu atveju pirkėjai išties papuola į keblią situaciją: „Kai butai statomi ir parduodami naudojant žinomos įmonės vardą, o pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su dukterine tokios įmonės bendrove, pirkėjai rizikuoja patekti į keblią situaciją, kai asmenys, su kuriais pirkėjas bendravo dėl būsto įsigijimo, dirba tik motininėje bendrovėje, tačiau ne toje, iš kurios perkama, ir po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebeturi įgaliojimų spręsti iškilusius klausimus, jei dukterinė įmonė likviduota“ – sako N. Šilaika.

„Iustum“ partneris pabrėžia, kad šalies teismuose jau yra nagrinėta ginčų dėl būsto defektų, kai butai buvo statomi ir parduodami naudojant žinomos įmonės vardą, o pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudaromos su dukterine tokios įmonės bendrove.

„Tokiu atveju teismas pripažino po butų pardavimo tęsiančios veiklą motininės įmonės atsakomybę prieš pirkėjus, tačiau pirkėjas tokioje byloje turėjo įrodinėti papildomas aplinkybes, tokias kaip būstų reklama naudojant motininės įmonės vardą bei bendravimas su įmonės darbuotojais“, – pasakoja nekilnojamo turto teisės ekspertas.

Siekiama demonstruoti atsakomybę

„Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras teigia, kad prieš žengiant į Lietuvos rinką, buvo atlikta išsami verslo modelių, plačiai paplitusių nekilnojamo turto ir statybos srityse, analizė: „Pastebėjome, jog čia egzistuojanti verslo

bei ginčų sprendimo praktika leidžia vienareikšmiškai teigti, kad klientams, tai yra būsto pirkėjams, kur kas naudingiau rinktis būstą iš tų bendrovių, kurios vykdo tęstinę veiklą“, – pabrėžia jis.

R. Pletero manymu, vystyti centralizuotą įmonę – atsakingas prieš klientus sprendimas, nes kur kas paprasčiau likviduoti dukterinę įmonę projektui nepasisekus, tačiau tokiu keliu siekiama konkurencinio pranašumo.

„Kai egzistuoja viena įmonė, kilus neaiškumams, kur kas paprasčiau pareikšti reikalavimus pardavėjui, o tai suteikia konkurencinio pranašumo rinkoje. Bendrovė pati yra atsakinga už visų darbų finansavimą, organizavimą, aktyvinimą, vykdymą bei kontrolę, tai klientams suteikia saugumo garantiją. Dėl komunikacinių ir bendradarbiavimo aspektų su viena bendrove dirbti naudingiau ir subrangos tiekėjams bei žemės sklypų pardavėjams“, – akcentuoja „Bonava Lietuva“ vadovas.

Iki šiol NT milžinė veikė Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Rusijos mieste Sankt Peterburge, Estijoje ir Latvijoje, nuo 2004 m. Baltijos šalyse yra įrengusi net 2,5 tūkst. būstų.