Sostinėje Vilniuje birželį sudaryta 417 sandorių, liepą prieš metus – 264; laikinojoje sostinėje, atitinkamai, 41 ir 52, uostamiestyje – net 105 sandoriai (ankstesniais laikotarpiais – 22 ir 43). Kiekviename iš miestų šių metų vidutinis mėnesinis sandorių skaičius, įskaitant liepos mėn. rezultatus, atitinkamai, siekia 519, 106 ir 48 vnt.
„Įprastai, vasarą stebime sandorių skaičiaus sumažėjimą, todėl dabar galime teigti, kad Vilniaus rinka nepasidavė sezoniškumui ir atostogos nepadarė įtakos paklausai. Esamą pardavimų greitį reikėtų vertinti kaip stabilų ir atitinkantį rinkos situaciją, o lyginant su pernykšte liepa pardavimai išaugo net 89 proc.“, – sostinės pirminės rinkos rezultatą vertino „Citus“ rinkos analitikė Ugnė Žiogelė.
Kauno praėjusio mėnesio pardavimų rezultatas taip pat buvo stiprus – 83 proc. gausesnis nei pernai tuo pačiu metu. Liepą startavo antrasis „Radio City by CITUS“ etapas, kuris rinką papildė 79 loftais (pirmoje II etapo dalyje; viso numatyta 250 patalpų) ir 16 pardavimų. Viso liepą „Citus“ savo vystomuose projektuose sudarė 53 sandorius: 14 Vilniuje, 15 Kaune, 23 Druskininkuose ir 1 Nidoje (prieš mėnesį, viso – 37, prieš metus – 18). Šiuo metu kompanijos plėtojamuose projektuose Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Nidoje esanti pasiūla apima 439 butus, apartamentus bei loftus.
Tuo tarpu Klaipėdoje fiksuotas ypatingai aukštas aktyvumas: per mėnesį uostamiestyje registruota net 118 sandorių – daugiau nei bet kada anksčiau fiksuota statistikoje. Birželį Klaipėdos pirminėje rinkoje sudaryti 22, o pernai liepą – 43 sandoriai.
„Visgi, pastaruoju metu atidžiausiai stebėti reikia ne paklausą, o pasiūlą. Būtent pasiūla šiuo metu lemia rinkos balansą, gali formuoti kainų pokyčių kryptis ir, nemaža dalimi, apsprendžia paklausos dinamiką. Mano ir kolegų skaičiavimu, liepą asortimentas didėjo tik Kaune, tačiau subalansuotas pastaruoju metu jis yra tik Vilniuje“, – akcentavo „Citus“ ekspertė.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Vilniaus naujų būstų „sandėlį“ sudarė 6 030 butų, kotedžų ir loftų (1,3 proc. mažiau nei birželio gale ir 9,6 proc. daugiau nei metais anksčiau). Pasiūlą papildė 5 nauji projektai ir vienas ankstesnio projekto etapas su 407 būstais, tačiau didžioji jų dalis susitelkė viename projekte.
Iš kitos pusės, rinkos pasiūla, pagal būsto segmentus, beveik idealiai atitinka paklausą: 51 proc. būstų pasirinkimo sudaro ekonominės klasės būstai, 38 proc. – vidutinės ir 11 – prestižinės. O paklausa pasidalija labai panašiai: 50 proc. pardavimų tenka ekonominei, 42 – vidutinei ir 8 – prestižinei klasei.
Vidutinės pasiūloje esančių butų kvadratinio metro kainos Vilniuje pastarąjį mėnesį paaugo tik 0,10 proc., iki 3 789 Eur, tačiau per metus paaugo jau 12,92 proc. (prieš 12 mėn. sudarė 3 355 Eur/kv. m).
„Kaune pasiūla per mėnesį pasikeitė nežymiai ir siekia 1 253 būstus. Tuo tarpu nuo metų pradžios būsto asortimentas Kaune yra išaugęs 27 proc. (gruodžio gale siekė 984). Visgi, nors vidutinės pasiūloje esančių butų kainos Kaune liepą išaugo 1,22 proc., iki 3 026 Eur/kv. m, jos, panašiai kaip Vilniuje, buvo 13,25 proc. didesnės nei prieš metus. Jos tolygiai augo tolygiai visuose būsto segmentuose, tačiau ekonominio segmento kainos patyrė didžiausią spaudimą, kurį lėmė itin ribota pasiūla ir intensyvi paklausa. Tik apie 30 proc. visų pirminėje rinkoje siūlomų būstų kainuoja iki 120 000 eurų“, – skaičiavo „Citus“ analitikė.
Šiuo metu naujos statybos ekonominės klasės būstas laikinojoje sostinėje kainuoja apie 2 291 Eur/kv. m, vidutinės – apie 3 031 Eur/kv. m, o prestižinės klasės būstų kaina siekia apie 4 104 Eur/kv. m.
Klaipėdoje birželį „sandėlį“ papildė 173 būstai, liepą – dar 62 ir, nors paskutinis mėnuo buvo aktyvesnis pirkėjų tarpe (per mėnesį pasiūla susitraukė 5 proc.), per metus uostamiesčio asortimentas padidėjo beveik 40 proc. ir liepos gale siekė 663 būstus (pernai – 572).
„Naujos pasiūlos augimas, labiausiai tikėtina, lėmė rekordinius Klaipėdos pardavimų rezultatus – užfiksuota 118 sandorių, nors įprastai parduodama apie 30 naujos statybos būstų. Ir net 47 proc. visų pardavimų „nugulė“ būtent naujuose projektuose. Tačiau miesto pasiūlos struktūra išlieka nepalanki ekonominės klasės pirkėjui: jie gali rinktis vos iš 29 proc. visos pasiūlos. Tai yra 187 butai, iš kurių atmetus jau rezervuotus, lieka vos 121 ir beveik visi jie – Klaipėdos miesto pakraščiuose“, – pastebėjo U. Žiogelė.
„Citus“ analitikų skaičiavimu, Klaipėdoje vidutinė butų pasiūlos kaina siekia 3 125 Eur/kv. m – tai 1,98 proc. mažiau nei birželį, tačiau šį pokytį ir vėl lėmė pasikeitusi pasiūlos struktūra, kurią papildė ekonominės klasės projektas Tauralaukyje. Bendras vidutinis pasiūlos butų kainų lygis Klaipėdoje vis dar yra išbalansuotas vidutinės ir prabangios klasės būstų persvaros.
Laukiama sugrįžtančių studentų – subanguos nuomos rinka
Nekilnojamojo turto ekspertė pabrėžia, kad jau netrukus į didmiesčius pradės grįžti studentai. Didžioji jų dalis, žinoma, įsilies į nuomos rinką, tačiau tie, kurie turės sukaupę pradinį įnašą, svarstys nuosavo būsto įsigijimą.
„Pavyzdžiui, Vilniaus Žirmūnų mikrorajone 1,5 kambario naujos statybos būsto nuoma mėnesiui kainuoja apie 650 Eur. Rudenį kaina, tikėtina, dar gali augti. Toje pačioje lokacijoje, panašų jau įrengtą tokio pat dydžio butą įsigyti galima maždaug už 150 000 Eur. Imant paskolą 30 metų laikotarpiui, paskolos įmoka būtų apie 600 Eur/mėn., taigi, vėl susiklostė aplinkybės, kuomet nuomos kaina yra labai panaši ar net aukštesnė nei paskolos įmoka, o dar reikėtų įvertinti ir nuosavo būsto vertės prieaugį, kuriuo nepasinaudojame nuomodamiesi“, – sakė ekspertė.
Apskritai, jos teigimu, didžiųjų miestų, turinčių didelius universitetus, būsto rinkoje rudenį – ypač spalį – pastebimas sandorių skaičius ūgtelėjimas. Nemaža dalimi jį lemia studentų sugūžėjimas: rugsėjį jie dar žvalgosi, tiria rinką, bandosi nuomą ir pan., o spalį jau priima sprendimus, jei nutaria pirkti nuosavą būstą.
*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarius sandorius dėl butų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad, formaliai, dauguma kotedžų yra priskirtini butams ir jie yra aktualūs būsto pirkėjams. Taip pat iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, kurie, paprastai, būna susiję su anksčiau sudarytais sandoriais, todėl neparodo einamojo mėnesio paklausos. Kartais pardavimų rezultatas išauga dėl vienu metu suvestų ankstesnių mėnesių pardavimų, todėl konkretų mėnesį fiksuojami išaugę, tačiau didesni „sukritimai“ būna užfiksuojami, o duomenys yra nuolat atnaujinami, todėl ilgesniu laikotarpiu neatitikimai išsilygina.
Naujausi komentarai